Savivaldybė pradėjo masiškai naikinti neprižiūrimus prekybos statinius, bet vis dar neturi specialiojo prekybos objektų išdėstymo plano
Savivaldybė vakar pradėjo griauti apleistus prekybos kioskus. Tarnautojų teigimu, laikas šalinti miestą darkančius nelegalius statinius. Tačiau valdininkų stalčiuose dulka kioskų išdėstymo planas, todėl nėra strategijos, kur gali stovėti ar būti statomi legalūs prekybos taškai.
Tuo tarpu smulkieji verslininkai tvirtina, kad apleistų kioskų atsiranda dėl Kauno valdžios pataikavimo stambiesiems prekybininkams.
Keliaus į sąvartyną
Pirmasis kioskas nugriautas prie Geležinkelio stoties esančioje autobusų stotelėje. Įmonės „Statybų projektai” darbininkai lupo sienų skardą, krovė į maišus nuolaužas ir nešė viską į sunkvežimį. Atvažiavęs kranas bandė pakelti visą konstrukciją, tačiau statinio iš karto nepavyko išjudinti, todėl teko pasitelkti kūjus ir laužtuvus. Šio kiosko griovimas užtruko daugiau kaip valandą.
„Kioskus išsiveš įmonė ir galės kai kurias metalines dalis parduoti metalo laužo supirktuvėms arba naudoti savo reikmėms, o visa kita bus gabenama į atliekų sąvartyną”, – kalbėjo Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.
Tą dieną darbininkai nugriovė dar du apleistus kioskus K.Baršausko ir Zanavykų gatvėse. Iš viso įvairiuose mikrorajonuose ketinama sunaikinti 11 savavališkai suręstų objektų. Z.Girčys minėjo, kad sulaukė nemažai gyventojų prašymų leisti išsimontuoti griaunamus kioskus. „Kai kurie norėtų juos išsigabenti į kolektyvinius sodus, – kalbėjo vedėjo pavaduotojas. – Negalime atiduoti ne savo turto, bet jeigu jis išnyks be mūsų žinios, paieškos neskelbsime”.
Sudarytas juodasis sąrašas
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Roberto Stanionio, apleistų kioskų sąrašą pateikė seniūnijų darbuotojai. „Jų duomenimis, 47 laikini statiniai įrengti valstybinėje žemėje ir 18 – privačiose valdose”, – sakė jis.
Apie apleistų prekybos statinių griovimo akciją Savivaldybė skelbė „Kauno dienoje”. „Paskelbus šią informaciją, kai kurie kioskų šeimininkai patys nusikėlė statinius arba įteisino veiklą, gavo reikiamus leidimus”, – teigė R.Stanionis.
Savivaldybė tikisi, kad prasidėjusi akcija paskatins likusius savininkus atnaujinti veiklą arba patiems nugriauti savo statinius. Viena verslininkė pardavė Vytauto prospekte esantį kioską gyventojai, kuri įsipareigojo išsigabenti statinį iki mėnesio vidurio. Ji ketina buvusį kioską panaudoti sode kaip sandėlį. Kito kiosko Jonavos gatvėje savininkė suskato ieškoti nuomininkų ir tikisi išsaugoti turtą.
Z.Girčys teigė, kad apleisto kiosko nugriovimas Savivaldybei kainuos apie 3 tūkst. litų. „Juos išieškosime iš savininkų”, – kalbėjo jis. Tačiau yra nemažai kioskų, apie kurių šeimininkus nėra jokių duomenų.
Anot Savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Palevičienės, dabar griaunami tik valstybės žemėje esantys kioskai. „Apie nemokančius mokesčių ir nevykdančius veiklos prekybos kioskus privačiuose kiemuose pranešėme Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris turi teisę bausti nelegalių pastatų savininkus”, – sakė ji.
Licencijų ir paslaugų skyriaus duomenimis, pernai Kaune stovėjo 784 kioskai, iš jų 193 nemokėjo vietinės rinkliavos mokesčio, 87 neveikė.
Specialusis planas įstrigęs
Savivaldybės užsakymu įmonė „Kauno planas” yra parengusi kioskų išdėstymo mieste specialųjį planą. Jo rengimo grupės vadovė Aldona Tatariūnienė sakė, kad projektas jau daugiau kaip metai yra atidėtas, nes sulaukė didelio smulkiųjų verslininkų pasipriešinimo.
Pagal architektų parengtą planą visas miestas yra suskirstytas į atskiras zonas, kuriose kioskų statyba gali būti draudžiama, ribojama, o kai kur net skatinama. Architektai, rekomendavo iškelti kioskus iš Muzikinio teatro sodelio, I.Kanto gatvėje priešais Centrinį paštą, sumažinti jų kiekį S.Daukanto, E.Ožeškienės, Vilniaus bei kitose centrinėse gatvėse.
Laikinieji statiniai negalėtų iškilti ne tik prie sankryžų, bet ir arčiau kaip 2 metrai nuo medžių, arčiau kaip 7 metrai nuo pastato sienos ar žemės sklypo ribų.
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos „Dirbk ir klestėk” prezidentas Žanas Mongirdas įsitikinęs, kad šis planas parengtas atsižvelgiant į stambiųjų prekybos centrų pageidavimus. „Pagal šią išdėstymo schemą kioskų niekur nebūtų galima pastatyti, pavyzdžiui, kur rasti vietą Savanorių prospekte, kad statinys būtų ne per arti gatvės, pastatų ar medžių, – stebėjosi jis. – Mūsų skaičiavimais, iš stambiųjų prekybininkų atimame apie 20 mln. litų per metus, todėl jie suinteresuoti išstumti mus iš miesto, juk ne veltui plano pristatymą miesto valdžia pirmiausia surengė ne mums, o prekybos centrų vadovams”.
Kaltina valdininkus
Ž.Mongirdas teigė, kad apleistų kioskų mieste atsiranda ir dėl valdininkų kaltės. „Seniau Savivaldybė iš kioskų savininkų rinko žemės mokestį, bet paskui įsteigė vietinę rinkliavą, nors tai prieštarauja įstatymams, – mano jis. – Rinkliavos mokestį galima taikyti tik prekiaujantiems viešose vietose: aikštėse, skveruose, bet ne prekybos kioskuose”. Pasak Ž.Mongirdo, po naujos tvarkos įsigaliojimo kioskų savininkams vietoje keliasdešimties litų per metus tenka papildomai mokėti apie tūkstantį litų. „Štai dėl ko daugelis smulkių verslininkų bankrutavo ir paliko kioskus likimo valiai”, – įsitikinęs Ž.Mongirdas.
Architektas Audrys Karalius mano, kad Savivaldybė turėtų skirti dėmesį kioskų architektūrai, o ne stengtis riboti jų kiekį. „Pavyzdžiui, Vienoje, Taline buvo kviečiami architektai sukurti šių miestų centruose esančių kioskų dizainą, nes šie objektai yra reikalingi ir gali būti gražus akcentas, o pas mus tokio požiūrio nėra”, – apgailestavo architektas.