Švedijos spauda praneša, esą po to, kai Lietuvos žvejybiniame laive netoli šios šalies krantų apsinuodijo ir mirė du įgulos nariai, pradėta diskutuoti, ar nevertėtų uždrausti mūsų šalies žvejams iškrauti žuvį Švedijos uostuose.
Maža to, anot spaudos, tragedijos aplinkybes tiriantys švedų teisėsaugininkai įtaria laivo kapitoną Remigijų Steponavičių padarius nusikaltimą.
Po įgulos narių apklausos švedų policininkai žurnalistams sakė dėl dviejų netyčinių mirties atvejų per neatsargumą, dėl sveikatos sutrikimo ir dėl darbo saugos reikalavimų pažeidimų įtarią kapitoną.
Kita vertus, teisėsaugininkai teigia neturintys pagrindo manyti, jog R. Steponavičius galėjo žinoti apie jo įgulos nariams gresiantį pavojų, be to, jo naudai byloja faktas, jog jis pats gelbėjo blogai pasijutusį žvejį.
Nepaisant įtarimų, kapitonui jokia kardomoji priemonė neskirta, jis gali laisvai išvykti iš Švedijos. Šią bylą kuruojanti prokurorė švedijos žurnalistams teigė svarstanti perduoti tyrimą į Lietuvą.
Pats R. Steponavičius bet kokius jam mestus įtarimus neigia ir apie tragediją kalba kaip apie nelaimingą atsitikimą.
Žino mažai
„Vakarų eksprese” vakar jau rašėme, jog AB „Senoji Baltija” bendrovei „Sedija” išnuomotame laive LBB-1032, iš Karlskronos plaukiančiame į Klaipėdą, netoli Švedijos krantų, birželio 28 d. mirė du įgulos nariai.
Įtariama, kad jie apsinuodijo metano dujomis, kurios susidarė dėl sugedusios žuvies atliekų, lipdami į triumą prarado sąmonę ir nuskendo triume buvusiame purviname vandenyje.
Po šio įvykio LBB-1032, ir kartu su juo plaukęs kitas Lietuvos laivas LBB-1113 grįžo į Švediją, kur likusiems gyviems įgulos nariams buvo suteikta pagalba.
Kas iš tiesų nutiko laive, Lietuvoje kol kas nežinoma. Konkrečių duomenų, net tikslios įvykio datos nežino net laivo savininkės AB „Senoji Baltija” direktorius Mindaugas Rimeikis. Nors mažasis galinio tralavimo žvejybos traleris buvo išnuomotas UAB „Sedija”, žuvusysis vyr. mechanikas buvo „Senosios Baltijos” darbuotojas.
Vakar M. Rimeikis neatmetė galimybės, jog abu laivai dar ketvirtadienio vakarą galėjo išplaukti į Klaipėdą. Kol jis nesusitiko su likusiais keturiais laivo įgulos nariais normaliomis aplinkybėmis, kol dar nėra galutinių tyrimo Švedijoje išvadų, jis nenori komentuoti įvykio.
Kalti švedai?
Kai kurie Lietuvos žvejai turi savo įvykio versiją. Švedijos uostuose jie visada į triumą su žuvimi pumpuoja vandenį, vėliau siurblys išpila žuvis į vieną talpą krante, o purviną vandenį – į kitą. Tą purviną vandenį iš talpos vėl tenka pumpuoti atgal į triumą. Danijos uostuose, pasak Lietuvos žvejų, purvinas vanduo priimamas krante, o Švedijoje – ne. Lietuvos žvejams kyla įtarimų, ar negalėjo Švedijos uosto krantinėje esančioje talpoje, iš kurios į laivą atgal buvo parpumpuotas purvinas vanduo, prieš tai būti buvusi kokia nors nuodinga medžiaga, dėl kurios įvyko kokia nors reakcija.
Pagal kitą versiją, lemiamas dalykas buvo tai, kad Lietuvos žvejai negalėjo išplaukti iš uosto kelias dienas dėl štormo. Triumas visą tą laiką su purvinu vandeniu buvo uždarytas. Jame ledo nebuvo, o lauke buvo apie 20-25 laipsniai šilumos, tad, anot Švedijos žiniasklaidos, kol laivas išplaukė tas vanduo su žuvies likučiais virtęs gličia mase, išskyrusia mirtinas dujas.
Siuntė valyti triumą?
Po kapitono apklausos Švedijos policininkai žurnalistams pasakojo, esą išplaukus į jūrą jis davęs nurodymą vienam iš įgulos narių eiti valyti triumą.
Kai šis ilgai negrįžo, pasiuntė antrą, o dar po kurio laiko – ir trečią. Pastarasis pamatęs kraupų vaizdą – toje gličioje masėje gulėję du kūnai be gyvybės ženklų.
Beje, žuvies triume nebuvo: apie 17 tonų pašarinių brėtlingių buvę iškrauta Švedijoje. Tai patvirtinęs M. Rimeikis pasipiktino pirminiais pranešimais Švedijos spaudoje, esą kūnai rasti tarp krūvos supuvusių žuvų.
Dujomis apsinuodijo ir trečiasis į triumą siųstas įgulos narys – žuvies apdorotojas Viktoras Makarčiukas, tačiau, pasak M. Rimeikio, susižeidęs jis nebuvo.
M. Rimeikis sako, jog jam tik vakar rytą pavykę normaliau pasikalbėti su laivo kapitonu R. Steponavičiumi, kuris, beje, taip pat 16 valandų išbuvo Švedijos ligoninėje.
Jis patvirtinęs, kad likusiems gyviems įgulos nariams viskas gerai, kad jie visi keturi grįžta į savo laivą, kad jokio kriminalo laive nebuvo.
Dukra nori tiesos
Laive žuvęs neseniai 58-ąjį gimtadienį atšventęs Rimantas Karaliukas buvo vertinamas kaip labai doras, sąžiningas žmogus, puikus specialistas. Buvusiame „Baltijos žvejų kolūkyje” jis dirbo nuo 1983 metų, 1987 išėjo savo noru ir kelerius metus dirbo Latvijos žvejybos laivuose. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką padirbėjo privačiuose laivuose, o šiemet vasario mėnesį vėl pradėjo dirbti „Senojoje Baltijoje”.
R. Karaliuko dukra Kristina sakė, jog dabar ji norinti žinoti tiesą, pažiūrėti į akis kapitono padėjėjui. Ji patenkinta, kad tyrimas dėl tėvo mirties atliekamas Švedijoje ir mano, kad tiesa išaiškės.
Dukros manymu, tokį sunkų darbą dirbantys žvejai turėtų būti išleidžiami į pensiją kokių 55 metų. Pasak jos, vyrai prie Švedijos krantų išplaukė norėdami šiek tiek užsidirbti per vasarą, nes menkių gaudyti neleidžiama, o reikia kaip nors suktis. Lietuvoje už tokias žuvis mokama labai mažai.
R. Karaliukas užaugino dvi dukras, turėjo du anūkus, kuriems grįždamas iš reiso visada parveždavo lauktuvių.
Dukroms Natalijai ir Kristinai sunku patikėti, kad buvęs sveikas jų tėtis staiga pasitraukė iš gyvenimo. Jos nori išsiaiškinti nelaimės priežastis, kad apie tai sužinotų kiti žvejai ir išvengtų tokio likimo.
Kristina nekantriai laukia grįžtančios įgulos. Internete ji perskaitė apie tai, kad triumas buvęs purškiamas chemikalais. Viena spauda rašo vienaip, kita kitai, ji nori viską išgirsti iš pirmų lūpų. Dukra netiki, kad jos tėvas – protingas, tvarkingas žmogus – būtų lindęs į triumą, žinodamas, kad gresia koks nors pavojus.
Skundėsi dėl smarvės
Kito žuvusiojo – 61 metų tralų meistro Jurijaus Niktino sūnus Nikolajus, pats jūrininkas, dirbantis tanklaivyje, jokiomis versijomis apie chemikalus netiki. Pasak jo, tame laive viskas buvo labai taupoma. Jie patys pirko tėvui darbo drabužius, netgi pirštines, skalbimo miltelius, tad apie kokius nors chemikalus nereikia nė kalbėti. M. Rimeikis taip pat teigia, kad chemikalų nebuvo.
J. Niktino žmona Natalija negali susitaikyti su tokia žinia. Moteris sako norinti pamatyti ir įsitikinti, kad velionis – tikrai Jurijus.
Į paskutinį gyvenime reisą tėvą pats palydėjęs sūnus Nikolajus pasakojo, jog tėvas iš uosto Švedijoje skambinęs žmonai tą pačią 28 dieną, prieš laivui išplaukiant, pranešęs, kad jie jau grįžta. Beje, jis namo skambinęs ne kartą, sakęs, kad laive iš triumo sklinda baisi smarvė, kad nenorįs jame būti, einąs pasivaikščioti krante.
Sūnus mano, kad dėl įvykio dalis kaltės tenka kapitonui.
Laivai grįžta
Lietuvoje žinios apie tragedijos laive LBB-1032 priežastis – šykščios. Vakar iki pietų net Lietuvos ambasados Švedijoje konsulinio skyriaus darbuotojai konkrečių duomenų neturėjo. Tik patvirtino, kad laivas ir likę įgulos nariai yra laisvi.
AB „Senoji Baltija” pagal Lietuvos įstatymus per 24 valandas turi pranešti darbo inspekcijai apie įvykį, tačiau vakar iki pietų jos vadovas neturėjo jokio raštiško patvirtinimo apie savo darbuotojo mirtį.
M. Rimeikis teigė, kad žuvusiųjų kūnų pargabenimu į Lietuvą rūpinsis tiek „Senoji Baltija”, tiek UAB „Sedija”, nuomojanti laivą LBB-1032.
Deja, šie žvejybos laivai, kurių triumuose žuvis šaldoma ledais, tokios galimybės, kaip didieji žvejybos traleriai, pargabenti žuvusiųjų kūnus praktiškai neturi. Be to, vakar Lietuvos ambasados konsulinio skyriaus darbuotojai informavo M. Rimeikį, jog ekspertizė dėl mirties priežasties bus atliekama mažiausiai dvi savaites, o gal ir ilgiau.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”