Kaip ajurvedos priemonėmis pataisyti sveikatą, pailginti gyvenimą, sustiprinti organizmą, „Vakarų ekspresui” pasakoja Lietuvos jogos asociacijos Ajurvedos centro vadovė gydytoja Aurelija Davydavičienė.
Ajurveda – mokymas apie teisingą ir sveiką gyvenimą, nurodantis, kokių principų žmogui reikia kasdien laikytis. Ajurvedos žinios randamos vedose – senovės Indijos švnetraščiuose, kuriems daugiau kaip 5 tūkst. metų.
Miego ir mitybos režimas
Pagal ajurvedą, apie 70 proc. ligų įmanoma išvengti laikantis tinkamo miego ir mitybos režimo.
Sveikiausia keltis 30 minučių prieš patekant saulei. Gultis reikėtų po trijų valandų saulei nusileidus, bet ne vėliau kaip 22 valandą. Būtent šiuo laiku, iki 24 valandos, geriausiai pailsi smegenys.
Atsikėlus reikia nusiprausti, išsivalyti dantis, nuvalyti liežuvį ir bent 20 minučių pamedituoti, pasirengti naujai dienai, darant kvėpavimo ir fizinius pratimus (asanas). Per dieną žmogus turėtų bent 60 kartų giliai pakvėpuoti visais plaučiais (darydamas pauzes tarp įkvėpimo ir iškvėpimo).
Labai svarbūs ir mitybos principai. Nepatartina valgyti saulei dar nepatekėjus arba jai jau nusileidus.
Kad organizmas normaliai funkcionuotų, būtinas skysčių balansas. Todėl atsibudus rytą reikia išgerti stiklinę kambario temperatūros vandens. Į jį dar galima įdėti arbatinį šaukštelį medaus arba išspausti citrinos sulčių.
Po valgio patartina nusiplauti rankas, paskalauti burną. Šaltu vandeniu nusiprausus akis, ryšys su maistu tarsi nutraukiamas ir nepersivalgoma – nors akys mato, antros porcijos nebesinori.
Po valgio reikėtų nueiti bent 100 žingsnių. Nemiegoti, kol nepraėjo bent dvi valandos.
Nakčiai nevalgyti rūgščių produktų. Tai gali būti neramių sapnų priežastis (ne veltui linkime saldžių, o ne rūgščių sapnų!).
Kad geriau virškintų
Visiškai to nepastebėdami, paprastai vieną valandą kvėpuojame viena, po to – kita, ir valandą – abiem šnervėmis. Valgant geriau kvėpuoti pro dešiniąją šnervę. Toks kvėpavimas skatina dinamiškumą ir jėgą. Dešiniąja šnerve galima pradėti kvėpuoti pagulėjus ant kairiojo šono 10-15 min. arba, užspaudus dominuojančią kairiąją šnervę, keletą kartų pakvėpuoti pro dešiniąją.
Maisto pasisavinimui pagerinti prieš valgį pravartu pakramtyti imbiero šaknies su citrinos griežinėliu arba gvazdikėlį. Tai padės ir apsunkus po valgio, kai persivalgyta.
Maistą reikia gerai sukramtyti, nes angliavandeniai pradedami virškinti burnoje, veikiant seilių fermentams. Jei ši taisyklė pažeidžiama, blogai virškinama ir žarnyne. Idealu vieną kąsnį kramtyti apie 30 kartų. Nuryti neskubant, pajaučiant bei analizuojant maisto skonį, temperatūrą ir kitas savybes.
Kada maistas – vaistai
A. Davydavičienė pasakoja, jog ajurveda išskiria tris ligų priežastis – netinkamą mitybą, nešvarą (infekciją) ir stresą. O gydomąją galią turi visos gamtoje egzistuojančios medžiagos, jei tik tinkamai naudojamos.
Daug dėmesio ajurvedoje skiriama skonių terapijai. Egzistuoja šeši pagrindiniai skoniai: aštrus, sūrus, rūgštus, kartus, saldus, aitrus. Negaunant kurio nors vieno sugenda nuotaika, suglemba kūnas, apsiblausia protas. Disharmonija pakerta psichinę ir fizinę veiklą, žmogų apima depresija, nerimas, silpnėja jo imunitetas. Todėl ajurvedoje itin svarbią vietą užima prieskoniai. Jie vartojami ir profilaktiškai, ir gydymui.
Jei prieskonių dėsi į maistą – jis bus kartu ir vaistas. Tik, šiukštu, nereikia jų perdozuoti. Prieskoniai neturi užgošti pagrindinių produktų skonio ir kvapo.
Beveik visi prieskoniai padeda įveikti uždegimą, gerina emocijas, virškinimą, šalina iš organizmo toksinus. Imbieras, raudonieji pipirai, kalindži, kmynai, juodosios garstyčios, kalendra, kurkuma gerina virškinimą, sumažina netinkamai suderintų produktų neigiamą poveikį, malšina žarnyno spazmus. Gvazdikėliai, muskatas, pankolis, kardamonas šalina blogą burnos kvapą, dezinfekuoja. Kurkuma, pankolis, anyžius gydo opaligę ir skrandžio uždegimą. Juodieji pipirai, gvazdikėliai išvaro kirmėles. Ožragė, moliūgo sėklos, linų sėmenys, juodieji pipirai, sumaišyti su truputėliu medaus, padeda nuo vidurių užkietėjimo, gydo hemorojų, gerina virškinimą. Aštrūs ir kartūs prieskoniai valo organizmą, šalina iš jo toksinus. Imbieras, gvazdikėliai, kurkuma, cinamonas, juodieji pipirai, kalendra stiprina imunitetą, gydo peršalimo ligas.
Stiprina imunitetą
Peršalus patartina skalauti gerklę keturių skonių – saldaus, sūraus, kartaus ir rūgštaus – skysčiu. Sumaišykite ketvirtadalį šaukštelio druskos, pusę šaukštelio medaus, vieną šaukštelį citrinos sulčių ir žiupsnelį čili pipirų. Skalaukite gerklę keletą kartų per dieną. Gerklę galima skalauti ir šiltu vandeniu, į kurio stiklinę įbertas šaukštelis ciberžolės miltelių ir ketvirtadalis šaukštelio valgomosios druskos.
Profilaktiškai ir imunitetui stiprinti 10 dienų siūloma vartoti tokį mišinį: 5 arbatiniai šaukšteliai malto imbiero, 6 šaukšteliai lydyto sviesto ghi, 4 šaukšteliai medaus. Pirmą dieną – 0,5 arbatinio šaukštelio, antrą – 1, trečią -1,5, ketvirtą – 2, penktą – 2,5. Nuo šeštos iki dešimtos dienos dozę reikia mažinti po pusę šaukštelio. Geriau vartoti valgant arba po valgio užgeriant šiltu gėrimu. Puikiai šalina iš organizmo toksinus ir nuovargį.
Imuninę sistemą ir fizines jėgas stiprina ir lygiomis dalimis sumaišyti imbieras, citrina ir medus (nuplautą imbiero šaknį ir citriną su žievele sutarkuokite smulkia trintuve). Vaikams nuo 7 metų rekomenduojama vartoti po šaukštelį 2-3 kartus per dieną, suaugusiesiems – po desertinį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Karščiuojant labai tinka kartaus skonio žolės, turinčios karštį mažinantį ir antibakterinį poveikį. Tai – islandinė kerpena, kartusis kietis (pelynas), imbieras, čiobreliai, ajerai, ramunėlės, medetkos ir bazilikai. Kartaus skonio žolės šalina toksinus iš organizmo, reguliuoja kepenų funkciją, mažina rūgščių kiekį. Jos tinka sergant gripu, infekcinėmis ligomis, bronchitu, hepatitu. Manoma, turi ir priešvėžinį poveikį.
Žolės jaunina
Tonizuojančių ir jauninančių augalų grupei (ajurvedos sritis apie organizmo jauninimą vadinama rasajana) priklauso bazilikas, saldymedis ir linų sėmenys. Šios grupės vaistažolės atitolina senatvę, atkuria visas organizmo funkcijas, didina jo subtiliąją energiją. Gerkime jų arbatas ir jaunėkime. Prie jauninančių augalų taip pat priskiriami ajerai, varnalėšos, lotosas, ženšenis,a aralija, remanija, alijošius, debesylas, mira bei prieskonis šafranas.
Bazilikas, be to, laikomas vienu švenčiausių augalų. Jis stiprina imuninę sistemą, maitina centrinę nervų sistemą, mažina temperatūrą, skatina prakaitavimą, padeda pasišalinti gleivėms sergant sloga ir plaučių ligomis, gydo alkoholizmą, depresiją. Taip pat valo žmogaus aurą, suteikia jai energetinę apsaugą, teikia protui aiškumo. Veikiant saulės energijai bazilikas išskiria ozoną, todėl jį reikėtų auginti kiekvienuose namuose.
Dažnai pamirštamos ajerų gydomosios savybės. Šio augalo šaknų arbata padeda atsikosėti, milteliai, įtraukti per vamzdelį į nosį, kai kamuoja sloga ar net sinusitas, padeda išsičiaudėti ir taip išvalo kvėpavimo takus.
Pagal ajurvedą, ajerų šaknimis tinka saugotis nuo epilepsijos priepuolių, nes veikia aukštesniąsias smegenų funkcijas ir audinius. Dėl šių savybių jos gali būti vartojamos atminčiai gerinti. Tam tikslui reikėtų žiupsnelį šių šaknų miltelių sumaišyti su puse arbatinio šaukštelio medaus ir valgyti rytą bei vakare.