Lietuvos gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka, kelerius metus buvusi itin aktyvi, pastaruoju metu didžiausiuose šalies miestuose kiek aprimo, išaugo gyvenamąjį būstą parduodančiųjų skaičius.
„Nors gyvenamojo būsto paklausa išliko labai didelė, jau keletą savaičių jaučiama ir didėjanti būsto pasiūla. Pardavėjai rodo daugiau iniciatyvos ieškotis tarpininkų pagalbos parduodant savo turtą, tuo tarpu pastariesiems gali tekti skirti vis didesnį dėmesį derybinę galią rinkoje atgaunantiems pirkėjams, labiau atstovauti jų interesams”, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” Prekybos gyvenamuoju nekilnojamuoju turtu grupės vadovė Sigita Jokšienė.
Anot jos, išaugusį būsto pasiūlos lygį sąlygojo tiek oficialus pranešimas, kad Lietuva kitais metais netaps euro zonos nare, tiek dėl artėjančios vasaros rinkoje įsivyraujantis sezoniškumas.
Kol kas ryškesnių kainų korekcijų neužfiksuota – nežymus kainų sumažėjimas per pastaruosius keletą mėnesių pastebėtas tik senos sovietinės statybos daugiabučių segmente. Vilniuje jų kaina per pastaruosius mėnesius sumažėjo apie 10 proc., Klaipėdoje, kur sausį ir vasarį itin sparčiai augo gyvenamojo būsto kainos, sovietinės statybos daugiabučiuose esantys butai atpigo apie 10-15 procentų. Kaune kainų pokyčių neužfiksuota.
„Būsto pirkimo-pardavimo sandoriai ir toliau tebevyksta, o išaugusi gyvenamojo būsto pasiūla leidžia pirkėjui išsirinkti labiausiai jo poreikius atitinkantį variantą. Pardavėjų lūkesčiai prastėja – norimos gauti aukštesnės nei rinkos kainos artėja prie vidutinio atitinkamo segmento kainų lygio”, – sakė S. Jokšienė.
Anot jos, kol kas sunku išskirti šių naujai į rinką pateiktų objektų savininkų grupę – tai tiek perpardavėjai, tiek ir paprasti rinkos dalyviai. „Domėjimasis būstu ir jo įsigijimu yra sumažėjęs, pirkėjai, kurie gali atidėti savo sprendimus, lūkuriuoja palankesnio laiko. Tikėtina, kad toks rinkos sąstingis gali tęstis iki rudens”, – sakė S. Jokšienė.
Jos teigimu, jei euro įvedimas lūkesčius įtakojo perdėtai teigiamai, tai pastaruoju metu nusivylimas jo neįvedimu ir kai kurių finansų analitikų rinkos krizės prognozės – perdėtai neigiamai.
„Nei vienoje euro zonos valstybėje euro įvedimo faktas neturėjo aiškios įtakos nekilnojamojo turto, visų pirma būsto, kainoms. Tai rodo, kad su valiutos pasikeitimu susiję ir panašūs lūkesčiai nėra svarbus rinkos kainų lygio formavimo veiksnys”, – sakė S. Jokšienė.