Pirmykštė ugnis ir civilizuota kapsulė

Planuojate statyti židinį? Apgalvokite, kokio jums reikia. Specialistai pataria rinktis tokį, kad jis būtų ne tik gražus pažiūrėti, bet ir šildytų.

Prekybininkai teigia, kad iš visų namuose statančių nepriklausomą šilumos šaltinį, 80 proc. renkasi židinius (tradicinius ir su kapsulėmis), 20 proc. – krosneles.

Lietuvoje populiariausi yra dviejų tipų židiniai – tradiciniai atviri su šamotinių plytų pakuromis ir židiniai su ugniakurais, liaudyje vadinamomis kapsulėmis.

Nusprendus pastatyti arba sumūryti namuose židinį, dažnai ilgokai dvejojama, svarstoma, kokį jį geriau rinktis. Todėl šįkart su žinovais aiškinamės abiejų tipų židinių pranašumus ir trūkumus.

Daugiau šilumos ir taupiau

Kaip teigia UAB „Marmuro spalvos” direktorius Virginijus Glavinskas, židiniai su įmontuotais ugniakurais yra pranašesni už tradicinius atvirus. Ugniakuras gali skleisti beveik triskart didesnį šilumos kiekį nei tradicinis židinys. Beje, tam pačiam plotui apšildyti iš ugniakuro – kapsulės reikia perpus mažiau malkų.

„Atviro židinio naudingumo koeficientas yra mažesnis nei 30 proc., tuo tarpu židinyje su ugniakuru jis gali siekti ir 75 proc. O jei jame įmontuota antrinio degimo sistema, naudingumo koeficientas pakyla iki 90 proc. Tai reiškia, kad veikiant šiai sistemai iš malkų išsiskyrusios šilumos per dūmtraukį išeina tik 10 procentų”, – sakė Glavinskas.

Židinyje su ugniakuru susidaro didelis karšto oro kiekis. Jį galima paskirstyti kambariuose sumontavus oro šildymo sistemą – keliašakį ventiliatorių.

Atviras židinys šilumą skleidžia tik į priešais jį esančią patalpą. Tiesa, jei rasite gerą meistrą, kuris sugebės išvedžioti ortakių sistemą, ir atviro tipo židiniu galima apšildyti keletą patalpų. Be to, toks židinys turi vieną nenuginčijamą pranašumą – jis turi pirmykščio žavesio bei natūralumo.

Galima keisti

UAB „Židinių meistrai” direktorius Rimas Jatkauskas sako, jog nėra jokių kliūčių į atvirą židinį įmontuoti ugniakurą ir tokiu būdu pakeisti jo tipą.

„Į atvirą židinį galima įstatyti kapsulę, o jeigu jos matmenys tinka, išsaugoti net apdailą”, – pataria Jatkauskas.

Jo teigimu, montuojant kapsulę dažniausiai paliekama visa seno židinio apatinė dalis iki pakuros. Tiksliai išmatavus pakuros angą ir ugniakuro matmenis, gali tekti permontuoti tik viršutinę židinio dalį. O jei pakura ir kapsulė skirtingų dydžių, galima suformuoti marmuro rėmelį.

Daugiau saugumo

Židiniai su ugniakuru-kapsule pranašesni ir dėl saugesnio bei švaresnio kūrenimo. Bendrovės „Murmuro spalvos” direktoriaus teigimu, atvirus židinius kūrenti reikia atsargiai, nes bet kada iš jo iškritusi žarija, jeigu tik ji pasieks degias medžiagas, gali sukelti gaisrą. Židiniai su ugniakuru yra saugesni.

Pasak Jatkausko, židiniuose su ugniakuru malkos sudega geriau, nes reguliuojant oro srautą nustatomas tinkamas degimas – sumažinama arba padidinama liepsna.

Kokybiškas ugniakuras

Užkūrus neretai smilksta tie paprasti židiniai, tiek kapsulės. Dėl pastarųjų bendrovės „Židinių meistrai” vadovas pataria neišsigąsti. „Taip gali nutikti greitai atidarant dureles, nes susiformuoja vėjo gūsis”, – teigia Jatkauskas.

Tačiau, jei pasikeitus orams iš židinio su ugniakuru pablogėja trauka ir dūmų vis tik patenka į vidų – reiktų ieškoti priežasties. Gali būti, kad kalta ugniakuro kokybė. Jatkauskas nepataria pirkti pigiausio, kainuojančio apie 1000 litų ugniakuro. Gera kapsulė kliento piniginę gali paploninti keletu tūkstančių litų. Kaina priklauso nuo gamintojo, kapsulės galingumo, sienelių storio, stiklo formos.

Ugniakurai – kapsulės skirstomi į plieno ir ketaus. „Vieni pritaikyti šildyti, kiti – dekoratyviniai, tik puošia interjerą ir negali būti šilumos šaltiniais. Renkantis ugniakurą jūs jau turite žinoti, kokiu tikslu jį kūrensite – pasigrožėti ugnimi ar apšildyti patalpą”, – pataria Jatkauskas.

Židinių priežiūra

Specialistai pataria abiejų tipų židinius kūrenti kiek galima dažniau, kad juose nesusikauptų pernelyg daug drėgmės. Esant dideliam jos kiekiui, židinyje įtaisytas ugniakuras gali pradėti rūdyti.

Be to, židiniuose ugnies nereikėtų kurti naudojant degųjį skystį, nes pernelyg didelė liepsna gali ne tik nudeginti rankas, bet ir pasiekti degius šalia židinio esančius daiktus.

Glavinsko teigimu, atviruose židiniuose reikėtų kūrenti geresnės kokybės malkas. Naudojant prastas ar drėgnas, jos spragsi, nukritusios žarijos gali užsidegti. Dėl drėgnų malkų dūmtraukyje kaupiasi kondensatas, apnašos.

Atviro židinio trauka priklauso nuo atmosferos slėgio. Židinių su ugniakuru – kapsule savininkai tokių problemų išvengia. Pasak pašnekovo, baigus kūrenti židinį su ugniakuru, nebūtina kaskart sišsemti pelenų. Tačiau svarbu, kad kapsulė būtų išvalytos kol pelenai neapsėmė šalto oro angos durelių.

Priešais židinį – nedegios medžiagos

Bendrovės „Marmuro spalvos” direktoriaus teigimu, populiariausios židinių apdailos medžiagos yra marmuras ir granitas. Jomis arba keraminėmis plytelėmis geriausia iškloti ir grindis priešais židinį – 80 cm atstumu nuo ugnies šaltinio.

Marmuras dažnai naudojamas šiuolaikinėje statyboje interjero ir eksterjero apdailai (palangių, kolonų). Granitu dailinamos laiptų pakopos, baseinai, virtuvės stalų viršūs, barai ar palangės, nes jis atsparus trinčiai, smūgiams, nebijo ugnies.

Taigi, renkantis židinį verta gerai pagalvoti, kokią funkciją – reprezentacinę ar šilumos taupymo, jis atliks. Specialistai primena, atviro tipo židiniai su šamotinėmis pakuromis dažnai suteikia tik pasigėrėjimo, natūralumo aplinkai, bet erdvės nešildo arba tik labai menkai. Modernesni židiniai su ugniakurais – kapsulėmis gali atlikti ir estetinę funkciją, ir padėti taupyti energiją, šildyti patalpas.

Žinovų teigimu, kokiu metų laiku statyti židinį, nėra labai svarbu. Tačiau tą patogiau daryti esant šiltesniems orams, kai namuose yra ne mažiau kaip 10 laispnių šilumos.