Pasirodė gausiai iliustruotas kasmetinis leidinys „Lietuvos pilys”, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, piliaviečių problematikai nagrinėti
Dienraščiai, savaitraščiai, mėnraščiai… Tęsdami šią žaismę sakytume metraščiai, bet ne, sakytume, tai ne publicistika, tai jau istorija. Ir vis dėlto toks metraštis ką tik pradėtas rašyti, jo temos glaudžiai susietos su istorija. Tai – „Lietuvos pilys”, gausiai iliustruotas kasmetinis leidinys, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, piliaviečių ir vėlyvųjų piliakalnių mokslinei ir kultūrinei pažintinei problematikai nagrinėti. Visuomenę pasiekė 500 jo egzempliorių su skaičiumi 2005 šalia pavadinimo. Ši data ne atsitiktinė – pernai sukako 50 metų nuo archeologinių tyrimų Vilniaus žemutinėje pilyje pradžios.
Ne vien specialistams
Arsenalo salėmis srūvanti muzika, fortepijono ir fleitos duetas nukelia susitikimo dalyvius į Renesanso epochą, Žemutinės pilies statybos laikus. Audronė Kasperavičienė, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovė sako, kad šiandien, tyrinėjant istoriją, rekonstruojant pastatus, svarbu prisiliesti ne tik prie materialių praeities detalių, bet ir pasiklausyti muzikos, išgirsti to laiko dvasią.
Anot Kasperavičienės, leidinys „Lietuvos pilys” skatina domėtis istorija ne vien specialistus, bet ir paprastus žmones, kuriuos kartais baugina pats mokslo akademiškumas. „Ir pavadinimas „Lietuvos pilys” man atrodo labai simboliškas, – sako Kasperavičienė. – Tais nesenais laikais, kai buvo draudžiama domėtis Lietuvos praeitimi, žmonės statė pilis savo širdyse. Kai kurie iš jų patys tapo pilimis, tvirtybės, valstybingumo simboliais”.
Šiųmetis leidinys „Lietuvos pilys” apžvelgia trijų istorinių Lietuvos sostinių – Kernavės, Trakų ir Vilniaus mokslinius tyrimus, paveldosaugos, paminklosaugos temas. Čia publikuojami ir specialieji, ir populiarinantys straipsniai akademinei bei plačiajai visuomenei. Redakcinės kolegijos nariai tikisi, kad tokia metraščio stilistika išliks visada.
Be jau pripažintų istorikų, archeologų, architektų, menotyrininkų ir kitų mokslininkų, leidinyje savo tyrimų medžiagą galės skelbti aukštųjų mokyklų magistrantai ir doktorantai. Jame bus pateikiamos naujienos apie kultūrinius renginius.
Nutildys skeptikus
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys įvertino solidų leidinį – tiek spaudos kokybę, tiek turinį. Direktorius svarstė, kokiu keliu jis turėtų eiti. Periodinio leidinio bendradarbiams siūlė publikuoti daugiau istorijos populiarinimo straipsnių, suprantamų platesniam skaitytojų būriui. „Jei bus įvairus – turės ateitį”, – tikino Budrys.
Irma Klikaitė iš Kultūros ministerijos pasidžiaugė užsienyje su tokiu leidiniu galėsianti garbingai atstovauti savajam kraštui. „Tinka ir kai ką nusirašyti”, – džiaugėsi kultūros darbuotoja. Ji mano, kad „Lietuvos pilys” nutildys ir Valdovų rūmų skeptikus.
Vilniaus pilių direkcijos specialistės Daivos Steponavičienės prakalboje netrūko smagių įvaizdžių ir jausmingumo, pagrįsto „Lietuvos pilių” rengimo patirtimi. Leidinio iniciatorė sakė, kad ją dabar supras tie, kurie padarė kažką panašaus – nuo nulio iki materialaus. „Dešimt metų tupėjom duobėj su kolegomis, kartkartėmis išlįsdami pasiginčyti, aptarti”, – sakė ji, turėdama galvoje piliaviečių kasinėjimus ir diskusijas apie atradimus – tikrą gyvojo mokslo virtuvę.
Turi tikti visiems skoniams
„Leidinys – tai valstybė, sudaryta iš piliečių, turinčių skirtingą požiūrį, bet vieną tikslą. Tad jame turi tilpti įvairios nuomonės, mokslo ir populiarieji straipsniai. Jis turi atitikti visų skaitytojų lūkesčius, – buvo įsitikinusi Steponavičienė. – Dėl to teisybė nenukentės”.
Ji padėkojo leidinio dailininkui Gediminui Barkauskui, Daliai Bužinskaitei, tikrajam metraštininkui fotografui Vytautui Abramauskui, Rimvydui Mockui ir Kultūros ministerijai.
Habilituotas daktaras Vytautas Urbanavičius sakė norintis leidinyje matyti daugiau mokslinių straipsnių, kad juo galėtų naudotis magistrantai.
II, 2007 metų „Lietuvos pilių” tomas bus skirtas Aleksandro Jogailaičio asmenybei. Ta proga leidinio redaktorė pakvietė visus talkininkauti, dalyvauti metraščio kūrimo procese. „Tik rašykite ir ateikite pas mus”, – ragino Daiva Steponavičienė.