Teisė rinktis: dujinis šildymas ar sveikata?

Šildymo sezonas jau seniai pasibaigęs, tačiau netruks prabėgti vasara ir vėl teks rūpintis šiluma namuose, tad kyla klausimas, koks šildymosi būdas geresnis, pigesnis, ekologiškesnis, kokį šildymą – centralizuotą ar dujinį – rinktis.

Vos netapo mirties priežastimi

Balandžio 4-ąją Visuomenės sveikatos centro specialistus pasiekė informacija, kad viename Vilniaus Ukmergės gatvėje esančių namų apsinuodijusios dujomis vos nežuvo dvi jo gyventojos. Tame name sveikatai ir gyvybei pavojų sukėlė virtuvėje įrengti dujinio šildymo katiliukai.

Sveikatos centro specialistai, kartu su Sveikatos tyrimų laboratorijos specialistais nuvykę ištirti buto, ir patys vos netapo dujinio katiliuko išskiriamų medžiagų aukomis – deguonies tarša bute (anglies monoksido lygis) vos po 15 dujinio katiliuko veikimo minučių normą viršijo net 41 kartą.

„Tyrėjams teko nutraukti darbą, nes patiems iškilo grėsmė apsinuodyti,- sakė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Razmienė. – Mūsų tyrėjai, apie šį įvykį pasiteiravę minėtą daugiabutį prižiūrinčios bendrovės atstovų, išgirdo, kad įmonės istorijoje toks įvykis ne pirmas. Neramu, kad vos trejus metus eksploatuojamame daugiabutyje jau kilo tokių nesklandumų. Dar keisčiau, kad dujų katilo veikimo sutrikimai išryškėjo vos po trejų metų”.

Patekusios į ligoninę merginos iš karto išgirdo medikų diagnozę: „apsinuodijimas antriniais dujų produktais”.

„Draugė silpnai pasijuto išėjusi iš vonios kambario, man būnant kambaryje pradėjo svaigti galva, pakirto kojas. Abi susmukome ant grindų. Medikai iš karto pasakė, kad mes stipriai apsinuodijome antriniais dujų produktais, – pasakojo mirties vos išvengusi Vaiva. – Specialistai vėliau nustatė, kad mums virtuvėje nebuvo galima įrengti gartraukio”.

Butą šildant buitiniu katiliuku, draudžiama jungti gartraukį ir kitą arti esančią ventiliaciją, nes šie katiliukai negali pašalinti antrinių dujų produktų iš buto ir per ventiliacines angas smalkės patenka į butą.

Per metus – apie dešimt sprogimų

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas Vytautas Miškinis teigia, kad gyventi bute įsirengus dujinį katiliuką tas pat, kas gyventi katilinėje.

„Tai labai nesaugus šildymo būdas. Suprantama, jei namas pastatytas toli nuo kitų namų, tuomet dujinis šildymas gal ir yra išeitis, tačiau net ir tuo atveju nereikėtų rengti katiliukų virtuvėje – juk taip namas ar butas tampa katiline. Galima ne tik apsinuodyti smalkėmis, bet kyla pavojus ir gyvybei, nes katiliukas gali sprogti”, – aiškino V. Miškinis.

Dujinių katilų pardavėjai pasakoja tik apie pliusus, dujinį šildymą įrengiančios įmonės dažniausiai aiškina žmonėms tik kiek kainuoja dujos, tačiau nutyli, kad kas metai bute esantį dujų katiliuką reikia patikrinti, nes įrengtas bute jis tampa buto savininko, o ne dujų tiekėjo nuosavybe. Tad jie pigesni tik įmonei, išvengiančiai investicijų į katilo priežiūrą.

„Informacijos trūkumas dažnai sukelia nepatogumų ar padaro rimtesnės žalos. Vos mirties išvengusios merginos nėra vienintelės Lietuvoje nukentėjusios nuo dujinio šilumos tiekimo. Kas metai visoje Lietuvoje sprogsta apie dešimt dujinių katilų. Jei dujinis katilas įrengtas bent jau ant daugiabučio stogo, jo žala mažesnė, nes dujinio šildymo vartotojų sveikatai ir gyvybei nekenkiama – dujos išsisklaido virš namo”, – aiškino V. Miškinis.

Tik kraštutiniu atveju

Centralizuotos šilumos tiekėja „Vilniaus energija” neslepia, kad kai kuriems daugiabučiams yra rekomendavę dujinį šildymą, tačiau tai darė laikydamiesi koncepcijos.

„Yra daugiabučių, kurie atitolę nuo centralizuoto šildymo trasų, tiesti trasą dėl vieno pastato brangu, tad tokio namo gyventojams patogiau ir pigiau įsirengti dujinio šildymo katilą ant stogo, – sakė Rimantas Germanas, „Vilniaus energijos” komercijos direktorius. – Mieste, kur centralizuotas šildymas lengvai pasiekiamas, nėra reikalo jį keisti dujiniu, o kad dujinis šildymas pigesnis – mitas”.

Sostinės daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis taip pat teigia nematantis prasmės keisti centralizuoto šildymo dujiniu, nebent tai būtų tikrai naudinga daugiabučio gyventojams.

„Jei daugiabutyje yra centralizuotas šildymas, keisti jo neverta, ypač, jei to nori tik vieno buto savininkas. Nuo to nukenčia likusieji daugiabučio gyventojai. Jei sprendimas keisti centralizuotą šildymą dujiniu būtų vieningai priimtas visų daugiabučio gyventojų, tuomet niekas nenukentėtų. Pavieniuose butuose turėtų būti uždrausta įsirengti dujinį šildymą, jei pastate jau yra centralizuotas – žmogus pirkdamas butą turėtų nuspręsti, ko nori”, – kalbėjo J. Antanaitis.

Dujinio šildymo šalininkams V. Miškinis pataria įsirengti Europos direktyvos rekomenduojamus anglies monoksido daviklius, kurie sustabdo dujų tiekimą, jei dujinio katiliuko veikimas sutrinka.

„Europos direktyvos rekomenduojami anglies monoksido davikliai nėra prievolė, tačiau jie apsaugo nuo dujinių katiliukų veikimo sutrikimų keliamos žalos – šie davikliai iš karto sustabdo dujų tiekimą, jei tik atsiranda nors menkiausias anglies monoksido normos viršijimas patalpoje. Taip bent jau apsinuodijimų išvengti būtų kur kas lengviau, nors patarčiau dujinių katiliukų bute visai atsisakyti – taip lengviau apsaugotume sveikatą ir net gyvybę”,- sakė V. Miškinis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.