Lieknėjimo manijos prekybininkai neišgydys

Lietuvos politikai pagaliau atkreipė dėmesį į problemą, kuri jau seniai peržengė sveiko proto ribas. Pasipiktinusi šalyje propaguojamu lieknumo kultu, parlamentarė Birutė Vėsaitė praėjusią savaitę parašė laišką Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos prekybininkų asociacijai ir Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijai.

Politikė viliasi per keletą savaičių sulaukti atsakymų ir pasiūlymų, tačiau prekybininkai ir drabužių gamintojai tokį parlamentarės raginimą pavadino populistiniu ir pokyčių nežada.

„Dydžiai nustatomi ne šiaip sau”

B. Vėsaitė viešai išbarė prekybininkus, kad šie verčia normalaus kūno sudėjimo lietuvaites mesti svorį, kadangi parduotuvėse įmanoma rasti tik paaugliško dydžio apdarų.

„Nuėjusi į parduotuvę suaugusi moteris turi pasijusti lyg stora karvė, nes ji negali įsisprausti net į didžiausio dydžio drabužį! Ji priversta pirkti visokius „maišus” iš turgaus. Manau, kad prekybininkai turėtų susimąstyti, nes dėl šios priežasties kenčia ir jų verslas. Aš tikiuosi, kad parlamentarams nereikės spręsti šios problemos – verslininkai patys sugalvos, ką daryti”, – „Vakarų ekspresui” komentavo B. Vėsaitė.

Tačiau Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos direktorius Vidmantas Vikšraitis abejoja, ar ši B. Vėsaitės iniciatyva pakeis Lietuvos verslininkų ir gamintojų požiūrį.

„Juk Europos siuvimo įmonės ne šiaip sau nustato drabužių dydžius – yra atliekami labai brangūs tyrimai. Pats vienoje parodoje mačiau, kaip yra paruošiami specialūs šablonai, pagal kuriuos skirstomi drabužių dydžiai. Europiniais standartais vadovaujasi ir Lietuvos gamintojai. Tikrai nemanau, kad lietuvaitės yra stambesnės už kitas europietes”, – sakė V. Vikšraitis.

Viskas tėvų rankose

Valgymo sutrikimų centro psichologė psichoterapeutė Ilona Kajokienė apgailestauja, kad prekybininkai ir gamintojai pataikauja madinguose žurnaluose propaguojamam moters įvaizdžiui, tačiau pabrėžia, kad socialinis spaudimas nėra lemiamas faktorius, skatinantis paaugles alinti savo organizmą.

Nervines valgymo sutrikimo ligas – anoreksiją bei bulimiją – lemia genetinės priežastys, kūno ir centrinės nervų sistemos biologiniai ypatumai bei asmenybės branda.

„Liekno kūno kulto propagavimas labiausiai pažeidžia infantilias asmenybes, neturinčias savo kritiškos nuomonės. Prie tokių žmonių ir socialinis spaudimas labiau limpa. Jei žmogus nepasitiki savimi, jis gali tikėtis save įtvirtinti visuomenėje tik atitikdamas nustatytas kūno normas. Taip ir atsitinka jauniems žmonėms”, – pasakojo devynerius metus valgymo sutrikimus gydanti I. Kajokienė.

Psichologė akcentavo, kad atsakomybė už vaiko vertybes pirmiausiai krenta ant tėvų pečių.

„Visuomenės normos į vaiko galvelę ateina per šeimos filtrą. Jei mama nuolat nerimauja dėl savo kūno formų – šį nerimą nesąmoningai perduoda ir dukrai. Dešimtmetė, kuri mato, kaip mama, norėdama sulieknėti, geria obuolių actą, galvoja, kad tai yra norma, todėl labai įtikima, kad ji ir pati šitaip darys. Tik sulaukusi 18-20 metų, kai išmoks kritiškai vertinti situaciją, ji galbūt supras, kad mamos elgesys buvo iškreiptas.”

Susirgo dešimtmetė

I. Kajokienė pasakojo, kad pati jauniausia anoreksija sirgusi pacientė į Valgymo sutrikimų centrą pateko būdama vos 10 metų. Mergaitė augo šeimoje, kurioje mama uždirbo pinigus, o tėvas rūpinosi savo išvaizda ir treniravo kūną. Be to, idealių kūno proporcijų tėvas negailėjo priekaištų dėl hormoninių organizmo pokyčių pradėjusiai storėti žmonai. Šeimai grėsė skyrybos.

„Mergaitė įsikalė sau į galvą, kad ji jau dabar turi ruoštis tapti idealia. Dešimtmetė kasdien bėgiodavo po šešis kilometrus prieš pamokas, liovėsi valgiusi.”

Sunkia anoreksijos forma prieš keletą metų susirgusi mergaitė nepasveiksta iki šiol. Pasak I. Kajokienės, paauglius gydyti labai sunku, gydymo procese turi dalyvauti ir tėvai. „Įsivaizduokite, kaip toks tėvo požiūris gali padėti išgydyti dukrą”, – atsiduso psichologė.

Serga ir pensininkės

Nervinė anoreksija – ne tik paauglių liga. Vyriausiai I. Kajokienės pacientei buvo per 60 metų. Baimindamasi, kad antsvoris gali pakenkti jos sveikatai, ji pradėjo badauti.

Kiek žmonių Lietuvoje serga valgymo sutrikimo ligomis, tikslios statistikos nėra, mat nerandama lėšų būtiniems tyrimams atlikti. Psichologė psichoterapeutė svarstė, kad mūsų rodikliai turėtų būti panašūs kaip ir kitose Europos šalyse.

Anoreksija kitose šalyse serga 0,5-1 proc., o bulimija 3-5 proc. gyventojų; iš jų 80-95 procentai – moterys.

„Socialinį spaudimą jaučia ir vyrai („Būk raumeningas, ir būsi laimingas”), tačiau moterys yra jautresnės – jos labiau pasiduoda išoriniam spaudimui”, – sakė I. Kajokienė.

Psichikos specialistė pabrėžė, kad B. Vėsaitės iniciatyvos nereikia iškreipti – niekas nesiūlo nesirūpinti savo svoriu ir sveikata.

„Tai nereiškia, kad turime garbinti storas moteris ir siekti tokios tapti. Tiesiog moters proporcijos turi būti adekvačios jos amžiui. Moteris pirmiausiai turi būti sveika. Ši nuostata pastaruoju metu stiprėja visoje Europoje”, – akcentavo I. Kajokienė.