Šįmet dar kartą galima įsitikinti, kad kalendorinė vasara ir vasariški orai – ne tas pat.
Orai atkakliai nenori sušilti, o ciklonams ir anticiklonams visiškai nerūpi, kokia klimatinė temperatūros norma yra birželio pradžioje.
Sužinoti, kokia bus visa vasara, norėtų daugelis, tačiau šiuolaikinė meteorologija kol kas nėra pajėgi atsakyti į šį klausimą tiksliai, išsamiai ir patikimai.
Prisipažinsiu, sinoptikai turi nemažai rūpesčių ir dėl trumpalaikių prognozių, numatančių orus savaitei ar dešimčiai dienų.
Tačiau meteorologai nesėdi sudėję rankų. Jau mėginama sudaryti prognozes mėnesiui, skaidant jį dešimtadieniais.
Orai pamažu ims šilti
Anot Lietuvos specialistų, pirmasis birželio dešimtadienis bus truputį vėsesnis už normą, antrasis – apie normą, trečiasis – jau šiek tiek šiltesnis.
Problema tiktai viena – tokios prognozės sudaromos palyginti neseniai, todėl dar nėra pakankamai tikslios.
Pavyzdžiui, paskutinio gegužės dešimtadienio temperatūra turėjo nesiskirti nuo normos, bet iš tiesų buvo už ją gerokai žemesnė.
Tačiau pasitaiko ir visai tikslių prognozių, todėl yra vilties, kad kada nors rezultatas atitiks lūkesčius.
Ciklonų ir anticiklonų keliai
Kol nėra patikimų prognozių, tenka pasikliauti šalutiniais požymiais. Vasaris ir kovas buvo šaltesni už normą, o pavasaris šįmet vėlavo, buvo vėsus.
Uraganų sezonas Atlanto vandenyne prognozuojamas toks pat aktyvus kaip ir pernai.
Atsižvelgus į šiuos požymius galima daryti prielaidą, kad šiemet Lietuvoje šiltasis sezonas bus panašus į pernykštį. Vasariškai šiltų orų metas ateis po Joninių, bet greičiausiai – jau liepą.
Vasara nebus išskirtinai karšta, o ruduo bus gražus ir ilgas.
Žinoma, ši vasara nuo pernykštės būtinai kuo nors ar kuria nors savo dalimi skirsis, mat gamtoje niekas nesikartoja, taip pat ir orus lemiantys atmosferos sūkurių – ciklonų bei anticiklonų – keliai.
Kasmet jie vis kitokie, todėl ir vasaros Lietuvoje įvairios.
Kiekviena vasara – skirtinga
Tačiau ritminga ciklonų ir anticiklonų kaita kartais sutrinka.
Tuomet nusistovi ilgą laiką nesikeičiantys orai. Viskas priklauso nuo to, kur ir koks apsistoja anticiklonas – aukšto slėgio sritis.
Tuomet, kai anticiklonas apima didžiąją Europos dalį, ciklonai būna priversti keliauti toli šiaurėje. Ten lyja, o visoje Europoje būna sausa, džiūva upės, senka ežerai, liepsnoja miškai. Šitokia buvo ir 2002-ųjų vasara.
Kai anticiklonas apima Balkanų pusiasalį, Vidurio ir Rytų Europą, čia būna sausa ir saulėta. Anticiklono vakariniu pakraščiu Baltijos link keliauja sausas ir dulkių prisodrintas oras net nuo Šiaurės Afrikos.
Orą dar pašildo saulės spinduliai. Tuomet kur nors Tunise būna 37, o Lietuvoje – 35 laipsniai karščio. Nedidelis skirtumas.
Kai anticiklonas apima Skandinaviją, Baltijos apylinkes, šiaurinę Lenkijos, Vokietijos dalį, ciklonai būna priversti keliauti pro Vidurio Europą, pakeliui visą drėgmę išliedami ten.
Pasitaiko, kad visi aukšto ir žemo slėgio sūkuriai lyg atsitraukia, nusilpsta. Tada nusistovi šilti orai, tačiau popiet prapliumpa trumpos smarkios liūtys, kai kada su perkūnija ir kruša. Tokia buvo 1989 metų vasara.
Kiekvieni metai, kiekviena vasara vis kitokia. Bet apibendrinus kelių dešimtmečių stebėjimų duomenis ir gaunama klimatinė norma, su kuria lyginama konkreti vasara ar dešimtadienis.
Kaitra, liūtis ir kruša
Dažnai vasarą pasitaiko ekstremalių reiškinių. Pati aukščiausia oro temperatūra – 37,5 laipsnio mūsų šalyje užfiksuota 1994-ųjų liepos 30 dieną. Tą vasarą Lietuvą kankino alinanti sausra, o aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumas truko net 61 parą iš eilės.
Tuo tarpu pernai rugpjūčio 8-11 dienomis pietiniuose ir vakariniuose rajonuose iškrito 200-230 milimetrų lietaus.
Tai – 2,5-3 rugpjūčio mėnesio normos. Beje, smarkiausia liūtis Lietuvoje pliaupė 1971 metų birželio 11-ąją Pasvalyje – tada per valandą iškrito 93 milimetrai lietaus – daugiau nei mėnesio norma.
Sunkiausias krušos ledo gabalas nukrito 1964-ųjų birželio 3 dieną – jis svėrė 300 gramų.
Didžiausio (10-12 centimetrų) skersmens ledo gabalai 1995-ųjų liepos 10 dieną pabiro ties Vištyčio ežeru. Į Marijampolės automobilių turgų tuomet atkeliaudavo automobilių išdaužtais stiklais ir po krušos likusiais įlenkimais.
Lietaus debesų nešėjai
2006 metais aukšto slėgio sritis pulsuoja ties Viduržemio jūros pakrantėmis, todėl šiauriau virš žemyno karaliauja ciklonai. Šį pavasarį dažnai nutikdavo taip, kad jų centrai slinkdavo labai netoli Lietuvos, o kai kada – per ją. Pastarąjį kartą ciklono centras per Lietuvą keliavo pirmadienį.
Kai aukšto slėgio sritis ties Viduržemio jūra nusilpsta, sustiprėja kitas anticiklonas ties Vakarų Europa.
Kai taip nutinka, lietaus debesų nešėjai pradeda keliauti iš šiaurės į pietus arba iš pietų į šiaurę. Iš pietų keliaujantys ciklonai dažniausiai pasižymi savo aikštingu charakteriu ir siauromis intensyvių kritulių zonomis.
Esminių permainų nematyti
Šie procesai – kai ciklonai Lietuvos link keliauja ne iš vakarų, o iš kitur, tęsiasi nuo žiemos. Todėl sinoptikai, rudenį sugebėję numatyti orus net savaitei į priekį, dabar tikslumu negali pasigirti.
Požymių, kad orai keisis, kol kas nematyti. Todėl bent vasaros pradžioje tikriausiai vyraus nepastovūs, nešilti, dažnai su lietumi orai. Kada pasikeis aukšto ir žemo slėgio sūkurių keliai, nežino niekas.