Vaikų globos namų auklėtiniai stengiasi išvengti visuomenės dėmesio
Kauno apskrities vaikų globos namų „Atžalynas” direktorė Kazimiera Motiejaitienė, kviesdama buvusius auklėtinius į šeimų šventę, dažnai išgirsta tą patį klausimą: „Ar nefilmuos televizija, nefotografuos?”. Tuo domisi suaugę žmonės, neretai jau turintys ir savo vaikų.
Džiaugiasi tik mažiukai
Direktorė žino, kad tokia nuostata nėra jų nedėkingumas ar ženklas, kad namai, kuriuose tėvų globos netekę vaikai užaugo, buvo jiems blogi. Tai noras atsikratyti etiketės, kurią didelė dalis visuomenės vertina neigiamai. „Mūsų vaikai gyvena tarsi ant delno, visad matomi ir priekabiai vertinami”, – sako ji.
Įdėmios, smalsios akys, kartais atšiaurūs ir nepatiklūs žvilgsniai lydi kiekvieną į vaikų globos namus atėjusį prašalaitį. Žingsniuojame ilgais koridoriais, žvelgiame į kadaise tuose namuose buvusį baseiną, kuriame dabar auga gėlės, o paskui bus įrengta kompiuterių klasė. Niekas iš vyresniųjų vaikų nenori patekti į fotoobjektyvo akiratį.
Jiems nesvarbu, ar bus viešai giriami, ar turės progą papasakoti apie kitus žmones, kurie buvo jiems geri, o gal blogi. Ne itin gyvenimo lepinti iki šiol, dabar jie ginasi nuo visuomenės dėmesio, nenorėdami ne tik išskirtinės užuojautos, bet ir bijodami, kad bus neigiamai įvertinti tų, su kuriais gal niekuomet nesusipažins.
Ikimokyklinio amžiaus vaikučių „Atžalyne” tėra aštuoni, dvidešimt keturi – pradinukai, o šešios dešimtys – vyresni.
„Mūsų vaikai yra labai skirtingi, kai kurie tokie geri, kad mokyklos nenori išleisti į gimnazijas. Kiti padykę kaip visi vaikai, tik labiau pastebimi ar kritiškiau vertinami. O kai kam paauglystės krizė – itin nelengva. Taip būna ir šeimose, ne visi vaikai yra nuolat tik giriami. Kai mūsų daug, lengva pasakyti: „Tie iš vaikų namų”. Mūsų vaikų būrelis labiau pastebimas ir gatvėje, šventėse. Jie pavargo būti išskiriami iš kitų”, – sako vaikų globos namų direktorės pavaduotoja Birutė Stankutė.
Mielai su svetimaisiais bendrauja tik mažiukai – rodo žaislus, knygutes, Vaikų gynimo dienos šventei daromas puošmenas. Dvynės Akvilė ir Joana, kurios dalyvaus didžiuliame vaikams skirtame koncerte, mielai šypsosi fotografui. Prieš tai mažosios „žvaigždutės” nepamiršta susišukuoti. Mažiausia jų sesytė Gabrielė tuojau pat prisijungia prie kompanijos.
Mėgina imituoti šeimą
Vaikų globos namuose augantys vaikai pavargsta nuolatos gyventi būryje. Per dešimtį metų didžiuliai globos namų miegamieji jau suskirstyti į mažesnius, o kai kurie kambariai tapo gana panašūs į namų svetaines ir virtuves. Skirtingo amžiaus vaikai gyvena šeimynomis po keliolika, drauge su savo broliais ir sesutėmis. Tačiau tiek vaikai, tiek darbuotojai supranta, kad tai tėra šeimos gyvenimo imitacija. Nėra svarbiausio – tėčio ir mamos. Tos tuštumos negali užpildyti auklėtojos ir socialinės darbuotojos, jau suaugę buvę globotiniai. Tenka mokytis gyventi su žaizda, tačiau visiškai nesinori, kad ji būtų aitrinama dar ir dar kartą. Globos namuose reikia būti atsargesniam ir neklausinėti prieš tai nesužinojus vaiko gyvenimo istorijos.
„Kai vaikas pasisako esąs iš vaikų namų, jis tarsi pasiunčia signalą, kad jo šeimoje buvo problemų. Tų problemų yra ir kitų bendraklasių šeimose, tačiau kas nori apie jas prabilti?” – sako B.Stankutė.
Ieškojo išeities
Globos namuose augantiems vaikams labai reikia bent kartkartėmis iš arti pamatyti, kas yra šeima: kaip joje bendraujama, tariamasi, laikomasi susitarimų, net pykstamasi ir taikomasi. Prieš kelerius metus globos namų darbuotojai įdėjo daug pastangų, kad vaikai bent savaitgaliais ir per šventes galėtų tai pajusti.
„Mes ėjome į bažnyčias, platinome skelbimus, kviesdami ateiti žmones, norinčius pabendrauti ir bent kelias dienas pagloboti mūsų vaikus. Mums iš pradžių sekėsi ir būdavo taip, kad namai ištuštėdavo beveik trims vasaros mėnesiams. Dabar yra kitaip, nes dalis vaikų, ypač vyresniųjų, nebenori tokių viešnagių, kaip ir vykti į stovyklas. Kai kurie žmonės kviečiasi mūsų vaikus jau ne vienerius metus. Kai užauga vieni, svetingai priima kitus. Tačiau apie trisdešimt vaikų vasarą pageidauja likti globos namuose”, – pasakoja K.Motiejaitienė.
Jos teigimu, daugėja vaikų, kurie nepritampa globėjų šeimose.