Kaunas iki šiol garsėja tik rengiamomis, bet niekaip neįgyvendinamomis idėjomis
Pastaruoju metu ypač populiaru ir net madinga kurti įvairius projektus, rengti strategijas, formuluoti ateities gaires ir, žinoma, už visa tai gauti pinigus. Kaunas jau turi ne vieną ateities strategiją, tačiau didingi užmojai kol kas tebėra tik „proveržio galimybės”, o ne realūs investuotojų pritraukimo garantai.
Brangūs ateities planai
Prieš savaitę rašėme apie Kauno miesto savivaldybės dosnumą Tarybos nario Gedimino Petrausko vadovaujamai viešajai įmonei „Kauno Nova”. Pastarajai už įvairius projektus iš miesto biudžeto jau skirta keli šimtai tūkstančių litų, tačiau idėjų nestokojantis politikas vėl prašo Savivaldybės finansinės paramos.
Iki šiol 130 tūkst. litų jau buvo skirta G.Petrausko proteguojamai „Kauno miesto ir regiono strategijai iki 2030 metų”. Prieš dvejus metus dėl šios strategijos rengimo net buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos ir VšĮ „Kauno nova”.
„Kauno diena” pasidomėjo, ką gi per dvejus metus nuveikė šio projekto rengėjai, savo įdirbį įvertinę kur kas daugiau nei iš miesto gauti 130 tūkst. litų?
2004 metais „Kauno Nova” pristatė pirmąją „Kauno miesto ir regiono strategijos 2030” dalį, pavadintą „Globalinės vystymosi tendencijos 2030”. Pavarčius beveik 300 puslapių dydžio veikalą, Kauno miesto ar regiono pavadinimų, o juo labiau kokios nors strategijos nepavyks aptikti net ir su didinamuoju stiklu.
Projekto autoriai pateikia gana daug informacijos apie pastaruoju metu taip dažnai minimą žinių visuomenę, informacines technologijas, biotechnologijas, nanotechnologijas ir net globalizaciją. Žinoma, neliko pamiršta Lisabonos strategija, be kurios keliamų uždavinių šiuo metu neapsieina beveik nė viena studija. Tačiau kaip pasaulio kontekste atrodo Lietuva, rasime vos kelis sakinius. Apie Kauno miestą bei regioną šioje dalyje nėra nė žodžio.
Prigrūdo informacijos ir statistikos
Projekto autoriai skelbiasi apibendrinę apie 50 000 dokumentų, susijusių su pasaulio plėtros tendencijomis ir jų vertinimais. Dar kartą konstatuota jau seniai žinoma tiesa, kad Europos Sąjungai per artimiausius metus teks ne tik vytis Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir atlaikyti Kinijos spaudimą.
Lietuvai strategijos rengėjai skyrė visai mažai dėmesio. Užsiminta, kad mūsų šalis nuo ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui rodiklį atsilieka apie 8,5 karto, skaičiuojant JAV doleriais pagal valiutų keitimo kursą, ir apie 3,5 karto, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetus. Prognozuojama, kad, esant dabartiniams ekonomikos augimo tempams, Lietuva ES vidurkį pasieks 2030 metais. Primintas dar vienas seniai žinomas argumentas, kad „Lietuva nacionalinės ekonomikos plėtrai gali sėkmingai išnaudoti savo palankią tranzito šalies tarp Vakarų ir Rytų geografinę padėtį”. Daugiau sėkmingos ateities vizijų net ir nemėginta ieškoti.
Tiesa, strategijos rengėjai ne itin stengėsi paredaguoti savo darbo stilių – tiesioginio vertimo iš anglų kalbos klišės nė iš tolo neprimena bendrinės lietuvių kalbos normų.
„Fokusavimaisi į kaštų konkurenciją, nukreipia menedžmento dėmesį į operacinio efektyvumo didinimą, pastoviai gerinant procesus, dažnai supaprastinant darbo organizavimą, be nenaudojamų (rezervinių) resursų, darbo jėgos skaitmeninio lankstumo, be organizuoto įgūdžių vystymo, ir IKT naudojant pagrinde kaip įrankį tolimesniam automatizavimui ir centralizuotai kontrolei (kalba netaisyta – red.)”, – rašoma strategijos skyriuje, skirtame inovacijoms.
Tokių „perliukų” apstu visoje pirmojoje veikalo dalyje.
Politikai palaimino
Ne ką daugiau žadanti yra antroji minėtos strategijos dalis, pavadinta „ES 25 Vystymosi tendencijos ir strategija 2030” (kalba netaisyta – red.). Praėjusiais metais parengta dalis, apimanti jau net 500 puslapių, labiau primena išplėstinį tarptautinių politinių mokslų studijų referatą. Panašų tikrai būtų galima nesunkiai sulipdyti iš internete sukauptos informacijos.
Strategijos rengėjai itin atidžiai apžvelgė ES teisės aktus bei direktyvas, tačiau ir vėl pamiršo Lietuvą, nekalbant apie Kauno miestą ir regioną. Pastaruosius pavadinimus galima aptikti 475-ame iš 509 darbo puslapių. Tiesa, šį kartą bent jau mėginta pateikti sąsajas su Kauno miesto 2005-2015 metų strateginiu planu, tačiau projekto autorių įžvalgos ir „proveržio galimybės” taip ir liko tik skambiose antraštėse. Atrodo, kad ateitis iki 2030-ųjų antrajam šalies miestui bei visam regionui visai neprognozuojama, nes kad Kaune veikia moksliniai technologiniai parkai ir universitetai – niekam ne paslaptis.
Abi minėtos strategijos dalys buvo pristatytos Kauno miesto politikams bei apskrities administracijos atstovams. Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisija pernai susipažino su antrąja strategijos dalimi ir „rekomendavo ja remtis rengiant kitus Kauno miesto ir regiono strateginius planus”. Įdomu, ar mieste ir regione atsirastų bent vienas politikas, perskaitęs abi minėtos strategijos dalis?
Dar ne pabaiga
Šiemet „Kauno Nova” ketina parengti trečiąją ir, kaip žadama, pagrindinę strategijos dalį, kurioje antrajam šalies miestui turėtų būti suteikti nauji titulai. Projekto rengėjai Kauną pristatys kaip „Baltijos regiono universitetinį aukštųjų technologijų sklaidos centrą” ir kaip „Europinį sausumos uostą, logistikos dipolį Kaunas-Klaipėda”, o visas regionas bus tituluojamas „biotechnologijų ir atsinaujinančios energijos branduoliu”.
Ar šioje projekto dalyje bus pateikta tikroji Kauno proveržio formulė, kol kas galime tik spėlioti.
„Kauno Novos” valdybos pirmininkas G.Petrauskas jau planuoja tolesnius darbus ir prašo miesto skirti 140 tūkst. litų dar vienam „ilgaamžiam” projektui „Kauno metropolinio centro strategija 2030”. Kaip minėta, tam pasipriešino Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas, pasiryžęs išsiaiškinti „kas tai yra”.
„Kauno Novos” vadovas, Savivaldybės Tarybos narys G.Petrauskas yra pasirengęs ne tik A.Keserauskui paaiškinti, kad jo inicijuojami projektai yra gyvybiškai svarbūs Kaunui.
„Visos išsivysčiusios šalys savo strateginį planavimą numato iki 2030 metų. Net Kazachstanas yra parengęs strategiją iki 2030 metų. Planuoti ateitį iki 2015 metų, vadinasi, kalbėti apie šiandieną, o ne apie ateitį. Pasaulis jau kuria transporto ir energetikos strategijas 2050-iems metams”, – įsitikinęs G.Petrauskas.
Pagaliai į ratus
G.Petrauskas bei jo vadovaujama įstaiga yra kūrusi ne vieną „daug žadantį” ateities projektą. Vienas jų – Kauno laisvoji ekonominė zona, kurią pradėjo tuomet dar mokslo bei technologijų parko statusą turėjusi „Nova”.
„Dar nuo 1991 metų siekiau, kad toje vietoje, kur dabar kuriasi Kauno LEZ, būtų įkurtas mokslo ir technologijų parkas. Buvau pirmasis, pradėjęs apie tai kalbėti. Pradžia buvo dar tarybiniais metais. Visas pasaulis turi tokius parkus, kurie sėkmingai veikia, o mes iki šiol tik žemes tvarkomės”, – neslėpdamas apmaudo kalbėjo G.Petrauskas.
Pradėjęs pokalbį nuo 15 metų senumo įvykių, Tarybos narys akcentavo tuo siekiantis įrodyti, kad jo suburta komanda „žino ir moka, kaip tokius darbus daryti”.
„O kodėl nieko nėra? Ogi todėl, kad viską sugriaudavo tie, kurie net nenusimano apie tai, ką rašo”, – pakeltu balsu kalbėjo Tarybos narys, neslėpdamas pasipiktinimo dėl pastaruoju metu spaudoje pasipylusios kritikos jo atžvilgiu.
Tačiau po kiek laiko pašnekovas pripažino, kad ne visas generuotas idėjas pavyko įgyvendinti: vienoms pritrūko teisinio pagrindo, kitoms – palaikymo ir finansų.
G.Petrauskas neslėpė daug vilčių siejęs su Kauno LEZ, net prisidėjo rengiant Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą, ir siekė, kad jame būtų įteisinta galimybė LEZ kurti mokslo ir technologijų parkus, tačiau pastaroji idėja nebuvo palaiminta. Vėliau G.Petrausko vadovaujama įstaiga pralaimėjo konkursą Belgijos konsorciumui.
Gėlės tarp piktžolių
„Iš Lietuvoje sovietmečiu stiprios elektronikos pramonės – keliolikos elektronikos, radioelektronikos, mikroelektronikos įmonių, mokslo tyrimo institutų nebeliko beveik nieko. Suomiai tuo metu pjovė medžius ir pardavinėjo lentas. Tačiau laiku pasirinko kryptį, ir štai ką mes visi dabar turime, – kalbėjo pašnekovas, rankoje laikydamas „Nokia” mobilųjį telefoną. – Lietuva turi pasirinkti kryptį, kuria bus planuojamas šalies proveržis”.
G.Petrauskas savo darbą apibūdino kaip mėginimą „pasodinti gėles piktžolių lauke”: „Mes norime miestui atnešti gero, bet vėl ateis nauji politikai ir norės viską užbraukti. Vėl viskas bus kaip su šituo kūriniu”, – prognozavo Tarybos narys, rodydamas žemėlapyje į Kauno LEZ.
„Tai, kas šiandien yra Kauno LEZ – tai pasijuokimas iš tų idėjų, kurios buvo suplanuotos ir sudėliotos. Mes turėjome tokius investuotojus, kokie į Lietuvą iki šiol dar nėra atėję!” – karščiavosi G.Petrauskas.
Potencialus projektas stringa
Tarp dangaus ir žemės kabo ir dar keli „Kauno Novos” projektai, kurie iki šiol tebėra tik krūvoje popierių. G.Petrauskas piktinasi, kad jiems jau kabinamas „vasiukų” epitetas, nors pats iniciatorius dar nėra praradęs vilties juos įgyvendinti.
G.Petrauskas dar praėjusiais metais žadėjo gausias investicijas į netoli Kauno oro uosto kuriamą intermodalinį terminalą. Kauno politikai buvo nusprendę rengti šiam terminalui reikalingų sklypų detaliuosius planus, tikėtasi gauti ES fondų paramą.
„Kauno Novos” vadovas nebe pirmus metus kalba apie milžinišką šio projekto potencialą. Palemono geležinkelio mazgas, Kauno oro uostas, būsimasis europinės vėžės geležinkelis, dviejų transeuropinių transporto koridorių sankirta – tai tik keletas rengiamo projekto privalumų. Žadam, kad, įgyvendinus šį projektą, Kaune būtų sukurtas modernus transporto, pramonės ir logistikos terminalas, pritrauksiantis milijonus.
Pagal patvirtintą Kauno strateginį planą, dar šiemet turėjo būti baigta kurti Kauno intermodalinio terminalo valdymo bendrovės infrastruktūra. Buvo numatyta, kad Savivaldybė skirs 4,8 milijono litų, Vyriausybė – 1,7 milijono litų ir iš Europos Sąjungos fondų bus gauta 5,1 milijono litų.
Tačiau iki šiol nėra nei terminalo, nei milijonų. Buvo siekta užsitikrinti 1 mln. 140 tūkst. litų dydžio ES fondų finansinę paramą, tačiau projektas „Kauno intermodalinio terminalo objektų sąsajų su europinio standarto geležinkeliu galimybių studija” buvo atmestas.
Europinės vėžės tebelaukiama
Jau beveik dešimtmetį G.Petrauskas stumia dar vieną amžiaus projektą – veda iki Lietuvos ir Kauno europinę vėžę.
„Kauną europinė vėžė turėjo pasiekti dar 2003 metais. Mes buvome suradę investuotojus iš Vokietijos, kurie būtų skyrę visas būtinas lėšas. Tačiau atsirado žmonių, kurie pasistengė, kad ši iniciatyva žlugtų. Šis projektas buvo labiausiai torpeduojamas”, – apgailestaudamas kalbėjo Tarybos narys, kurio nuomone, europinis geležinkelis anksčiau ar vėliau, bet vis tiek bus.
Pirmajame europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica” statybos etape – iki 2010 metų – planuojama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Varšuvos iki Kauno. Kitas magistralės įgyvendinimo etapas (Kaunas-Ryga) numatomas baigti 2014 metais. Trečiasis etapas (Ryga-Talinas) bus baigtas 2016 metais. Tačiau iki šiol visos projekte dalyvaujančios šalys vis dar derina pozicijas.
„Europinė vėžė – tai viso Baltijos regiono strateginis objektas. Čia ne „vasiukai”. Mes dirbame su rimtais projektais, kurie išeina už Lietuvos interesų ribų! Tačiau rezultatas jau nebebus toks, koks galėjo būti. Laikas mus seniai aplenkė”, – teigė G.Petrauskas.
Vien idėjos neužtenka
Kauno technologijos universiteto Strateginio valdymo katedros profesorius Robertas Jucevičius neabejojo, kad miestui būtina numatyti strategines plėtros kryptis, tačiau iki šiol ateities planai kuriami gana chaotiškai.
Profesoriaus nuomone, G.Petrausko proteguojami projektai nėra visiškai laužti iš piršto: „Skirtingai nuo kitų planuotojų, jis turi miesto plėtros viziją, nors kiek tie planai yra realūs, galime diskutuoti ir išgirsti įvairių nuomonių. Strategijų galima sukurti daug, tačiau kur kas svarbiau jas įgyvendinti. Iki šiol G.Petrauskui trūko sugebėjimo suburti interesų grupes ir pritraukti investicijas. Potencialo turi beveik visos G.Petrausko idėjos, deja, jam nepavyksta jomis užkrėsti platesnio rato žmonių. Greičiausiai dėl to nė viena jo idėja dar „neįgavo kojų”.
Lietuvoje yra ir daugiau kūrybiškų asmenybių, puikiai generuojančių idėjas, tačiau jų vadovaujamoms komandoms pritrūksta kvapo projektus paversti realybe.