NHL klubui „Washington Capitals” atstovaujantis Dainius Zubrus jau beveik savaitę vieši Lietuvoje. Sportininkas nutarė, kad jam neseniai išoperuotu keliu geriausiai bus kaime pas močiutę, ir po įtempto sezono dviem savaitėms parvyko į gimtinę.
Šis vizitas nepraslydo pro šalies sporto valdininkų akis. Vakar Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Algirdas Raslanas įteikė ledo ritulininkui „Sporto garbės kryžių” už nuopelnus garsinant mūsų šalies vardą užsienyje, rašo dienraštis L.T.
„Tai tarsi avansas, kurį Dainius dar turės atidirbti Lietuvos rinktinėje”, – šyptelėjo generalinis direktorius. D.Zubrus taip pat neliko skolingas – departamento muziejui padovanojo lazdą su parašu, o paskui pakliuvo į žurnalistų nasrus.
– Dainiau, kaip vertinate praėjusį sezoną?
– Įvertinant, kiek jaunų ledo ritulininkų žaidė mūsų komandoje, pasirodėme gerai. Specialistai klijavo mums autsaiderių etiketę, bet sugebėdavome ir favoritams įkąsti. Man asmeniškai taip pat sekėsi neblogai – bent jau statistika taip rodo. Nors žaidžiant šalia tokio ledo ritulininko kaip rusas Aleksandras Ovečkinas kitaip būtų neįmanoma.
– „Capitals” komandoje atlikote kapitono asistento pareigas. Kaip jas gavote?
– Nepamenu, kad būtų balsuojama. Greičiausiai treneriai paskyrė. Vis dėlto turiu už nugaros dešimt sezonų NHL, puikiai pažįstu visą lygos virtuvę. Turiu ką pasakyti jaunesniems komandos draugams. Be to, gavau teisę aiškintis su teisėjais dėl ginčytinų epizodų.
– Kaip vyksta reabilitacija po kojos operacijos, kuri sutrikdė jūsų planus prisidėti prie Lietuvos rinktinės I diviziono pasaulio čempionate Taline?
– Geriau, negu tikėjausi. Jeigu nebus jokių komplikacijų, jau liepos viduryje planuoju pradėti sportuoti. Nemanau, kad ši trauma turės įtakos mano pasirengimui kitam sezonui.
– Sutartis su „Capitals” galios dar metus. Komandos vadovai lyg ir neplanuoja atsisakyti jūsų paslaugų, bet ar perspektyva likti komandoje sutampa su paties norais?
– Kol kas apie tai negalvoju. Prieš akis sunkus sezonas, žiūrėsime, kaip seksis „Capitals”. Klubo vadovai žadėjo vasarą sustiprinti komandą keliais pajėgiais žaidėjais. Bent jau dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas turėtume kovoti. Žinoma, svajoju apie Stanley taurę. Tai yra vienas sunkiausiai iškovojamų trofėjų pasaulyje. Net olimpiniai medaliai prieš jį nublanksta.
– Kodėl atvykote vienas, be šeimos?
– Taip paprasčiau. Lietuvoje turiu nemažai reikalų, susijusių su ledo ritulio plėtra šalyje. Yra planų atidaryti savo vardo mokyklą, kitų projektų. Žmona ir sūnus pernai buvo Lietuvoje. Nebūtina gi kasmet juos čia vežtis.
– Jūsų sūnus Tomas dar nečiuožinėja?
– Pačiūžas turi, bet pagal paskirtį jų dar nenaudoja. „Capitals” marškinėliai – vieni jo mėgstamiausių. Nuo pat ryto apsivelka ir vaikšto. Natali su Tomu dažnai lankosi komandos namų rungtynėse. Jis džiaugiasi, kai tėvelis įmuša įvartį.