V. Martikonis neatsisako planų bylinėtis dėl privalomo Lietuvos elektrinės akcijų supirkimo

Verslininkas Vidmantas Martikonis neatsisako planų bylinėtis su Vertybinių popierių komisija (VPK), kuri nepatenkino jo prašymo suderinti privalomai parduodamų Lietuvos elektrinės akcijų kainą.

V. Martikonis į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi šių metų sausį, tačiau byla iki šiol nepradėta nagrinėti iš esmės.

„Šiuo metu sprendžiama, koks teismas turėtų nagrinėti ieškinį”, – „Jūsų tarpininkui” sakė V. Martikonis.

Smulkusis akcininkas nori, kad kontrolinį 96,62 proc. Lietuvos elektrinės akcijų paketą valdanti Ūkio ministerija supirktų likusias elektrinės akcijas, už jas mokant po 7,3 lito. Paskutinįkart bendrovės akcijos biržoje kainavo 2,4 karto pigiau – po 3,06 lito.

Tačiau VPK dar pernai gruodį nepatenkino V. Martikonio prašymo, motyvuodama, kad pateikta Lietuvos elektrinės akcijų buhalterinė vertė negali atspindėti realios akcijų vertės.

Teismo prašoma VPK įpareigoti suderinti Lietuvos elektrinės akcijų kainą pagal smulkiojo akcininko pasirinktą metodą – akcijos buhalterinę vertę.

V. Martikonis anksčiau yra teigęs turįs įtarimų, kad sprendimas bus vilkinamas, todėl teismo prašysiąs sustabdyti ir kompensavimą Lietuvos elektrinės akcijomis (2,01 proc.) už valstybės išperkamą turtą.

„Reikia pažiūrėti, kaip valstybė reaguoja į pačios išleistus įstatymus”, – sakė V. Martikonis ir tikino, kad atsiimti ieškinio neketinąs.

Nuo šių metų sausio įsigaliojęs Vertybinių popierių rinkos įstatymas (19 straipsnio 1 dalis) numato, jog bendrovės akcininkas, turintis savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis virš 95 proc. visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad kiti akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas. Įstatymas taip pat numato, kad smulkusis akcininkas taip pat gali pareikalauti supirkti iš jo akcijas.

V. Martikonio teigimu, Lietuvos elektrinės akcijos buhalterinė vertė yra 7,3 lito ir ši kaina netgi yra per maža, įvertinus tai, kad vien per 2005 metus elektrinė gavo virš 250 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

Į teismą kreipiąsis verslininkas tuomet turėjo apie 0,2-0,25 proc. Lietuvos elektrinės įstatinio kapitalo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.