Donorai Kraujo centrą aplenkia

Duoti kraujo vis sunkiau žmones prisivilioti net už pinigus.

Pastarosiomis dienomis uostamiesčio Kraujo centrą aplenkia ne tik neatlygintini donorai, bet ir tie, kurie už 450 mililitrų gyvybiškai svarbaus skysčio galėtų gauti 40 litų.

Centro darbuotojai kasdien donorų ieško užgulę įkaitusius telefonus. Bandydami į pagalbą prisišaukti bent „etatinius“ donorus, per mėnesį pokalbiams telefonu išleidžia tūkstančius litų.

Griebiasi už galvos

Klaipėdos kraujo centro vadovas Bronius Pliuškys, vakar sulaukęs vos šiek tiek daugiau nei 10 donorų, stvėrėsi už galvos: „Iš kur teks paimti kraujo, jei kas dieną ateis tik tiek žmonių?“

Vakarykštė diena nebuvo išimtis. Pastaruoju metu kraujo duoti čia ateina 15-30, geriausiu, bet labai retu atveju – 40-50 žmonių.

Dalis jų čia užsuka priprašyti telefonu ar atsiųsti iš ligoninių, kur operuojami artimieji. B.Pliuškys tikino, kad kasdien savo noru duoti kraujo ateina vos du – penki donorai.

Kad ligoninėse sklandžiai vyktų ir ekstrinės, ir planinės operacijos, kasdien uostamiesčio Kraujo centras turėtų sulaukti bent 50-60 donorų.

Nebenori ir pinigų

Panašiai tiek donorų medikams pavyksta surinkti patiems keliaujant per miesto įstaigas ir įmones, aplinkinius rajonus.

O kelią į Kraujo centrą žmonės pamiršta vis dažniau.

B.Pliuškys prisiminė, jog vos prieš keletą metų 50 donorų į centrą ateidavo nekviesti. Dabar to pasiekti pavyksta tik desperatiškomis pastangomis.

Pastaruoju metu, kai Kraujo centro duris donorai varsto retai, medikai nuo paties ryto kasdien sėdi prie telefonų, skambina jiems ir prašo padėti.

Nors neatlygintinų kraujo donorų nemažėja, kur kas rimtesnė problema su tais, kurie kas kelis mėnesius užsukdavo parduoti kraujo.

Pastaruoju metu Kraujo centro darbuotojai sunkiai juos suvilioja net pinigais.

B.Pliuškys atviravo, jog per mėnesį už telefoninius pokalbius, kurių metu medikai ragina donorus ateiti ir vėl duoti kraujo, tenka pakloti po du tūkstančius.

Stendai nebeįtikina

Paraginti telefonu donorai neretai atvyksta, o paklausti, kodėl laukė kvietimo, prisipažįsta galvoję, kad jų kraujo niekam nereikia.

B.Pliuškys sutiktų su tokia žmonių pozicija, jei ne milijoną litų siekiančios lėšos, skirtos donorystės propagavimui mūsų šalyje.

Pastaruosius mėnesius kraujo donorystės propagandos kampanija itin aktyvi. Jos gausu visur: spaudoje, radijuje, televizijoje, gatvėse, kur stovi reklaminiai stendai.

Tačiau ji laukto rezultato neatneša. B.Pliuškys sakė negalįs pasakyti, kodėl taip yra.

„Gal žmonės prie to pripranta ir nebepastebi“, – abejojo įstaigos vadovas.

Dabar jis tiksliai žino, kad pati efektyviausia poveikio priemonė – asmeninis skambutis donorui.

Sunkiausia – vasarą

Šiandien dar išsiverčiantis su turimomis kraujo atsargomis B.Pliuškys teigė labiausiai bijąs vasaros.

Didžiausias kraujo trūkumas būna liepą, kai gausu avarijų ir kitų nelaimių, o poilsiaujantys donorai nepasiekiami.

„Artėjant vasarai situacija darosi vis įtemptesnė. Studentams sesija, žmonės išvyko į sodus, prasidėjo kelionių metas. Kol kas dar ligoninių poreikiai patenkinami, tačiau nežinau, kas bus rytoj“, – nuogąstavo B.Pliuškys.

Atsargų liko nedaug

Vakar Kraujo centras ligoninėms atidavė 57 vienetus eritrocitų masės. Atsargų liko 72 paketai.

Tačiau ši situacija gali būti labai apgaulinga ir pavojinga, jei įvyktų didesnė nelaimė.

Nors ir buvo planuojama sukaupti kraujo atsargų tiek, kad pakaktų 3-4 dienoms, šiandien medikai su baime klausosi pranešimų apie nelaimes.

Šiuo metu uostamiestyje, kaip ir Nacionaliniame kraujo centre Vilniuje, labiausiai trūksta 1 grupės rezus plius, pirmos ir antros grupės rezus minus kraujo.

Ima, bet neduoda

Kraujo centro pastangas telkti donorus mažai palaiko ir uostamiesčio ligoninės, nors tai daryti jas įpareigoja Donorystės įstatymas.

Ligoninės paima dešimteriopai daugiau kraujo, nei atsiunčia donorų.

Kovo mėnesį Klaipėdos ligoninė iš Kraujo centro paėmė apie 400 vienetų eritrocitų, trombocitų masės, mainais atsiuntė 32 donorus – ligonių gimines ir artimuosius.

Apskrities ligoninė ėmė 94 kraujo paketus, o atsiuntė 10 donorų.

Jūrininkų ligoninė paėmė iki 500 vienetų eritrocitų masės, tačiau atsiuntė vos 40 donorų.

Balandį situacija dar dramatiškesnė: Klaipėdos ligoninė atsiuntė 17, Apskrities – 4, Jūrininkų – 6 donorus.

B.Pliuškys sakė, jog ligoninių medikams užtektų pakalbinti pacientų artimuosius ir jie, geriausiai suprasdami donorystės svarbą, neatsisakytų duoti kraujo ir atsilyginti už gera geru.

40 litų – mažoka

B.Pliuškys tvirtino jau seniai bandantis ieškoti priežasčių, dėl kurių „etatiniais“ buvę donorai atsisako donorystės idėjos. Viena jo versijų – pabrangęs susisiekimas.

Tiems, kurie kraują duoda vien iš finansinių paskatų, vis daugiau pinigų tenka išleisti kelionės bilietams. Pastaruoju metu susisiekimas pabrango ir mieste, ir užmiestyje.

Į Kraujo centrą anksčiau atvykdavo donorai iš aplinkinių rajonų. Dabar taip nutinka vis rečiau.

Kraujo donorais gali tapti sveiki 18-60 metų žmonės.

Nuolatiniai donorai vyrai kraują gali duoti ne dažniau kaip kas du, moterys – kas keturis mėnesius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.