Lietuvoje labiausiai oras užterštas Vilniuje ir Kaune. Juos sparčiai vejasi ir Klaipėda, Šiauliai bei Panevėžys. Didžiausia miestų oro kokybės problema – jo užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Prie gatvių, kuriose eismas ypač intensyvus, viršijama ir azoto dioksido koncentracijos norma. Didėjanti oro tarša gali sukelti kvėpavimo, kraujotakos, onkologines ligas.
Labiausiai kenkia vaikams
Visuomenės sveikatos specialistai neabejoja žalingu užteršto oro poveikiu sveikatai, tačiau jis paprastai pasireiškia po kelerių ar net keliolikos metų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, perpus sumažinus oro taršą gyventojų amžius pailgėtų 3-5 metais. Sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 3-5 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis – net 20-30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc. Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas tikina, kad aplinkos užterštumas ypač kenkia vaikams.
Jo teigimu, 1 iš 3 vaikų suserga ligomis, kurias galima sieti su aplinkos faktoriais. Iki 5 metų amžiaus net 40 proc. susirgimų lemia aplinkos tarša. Ūmių kvėpavimo takų infekcijų per pastaruosius 20 metų skaičius žymiai išaugo, jos yra pagrindinė mažų vaikų mirtingumo priežastis. Įrodytas jų ryšys su išorės ir patalpų oro tarša.
Kietosios dalelės, kurios sklinda į aplinką iš statybų, remontuojamų gatvių, kietu kuru kūrenamų patalpų, nuo transporto, pirmiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Jos sukelia bronchitų, astmos paūmėjimus, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Užterštas oras skatina kraujo krešėjimą, uždegimą, dėl to didėja insulto, infarkto rizika.
Pasak M.Urbono, įkvėpus smulkių kenksmingų dalelių ir joms patekus į kraujotakos sistemą, provokuojamas aterosklerozės plokštelių susidarymas, o tai skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Teršaluose esančios toksiškos, kancerogeninės, mutageninės medžiagos tampa onkologinių ligų priežastimi.
Apie poveikį sveikatai reikėtų pagalvoti renkantis gyvenamąją vietą, deja, daugelis į šį aspektą numoja ranka. Dažniausiai lemia kaina, patogumas. Nauji daugiabučiai statomi ir prie pat judrių sankryžų, buvusių sąvartynų vietose.
Ragina investuoti į prevenciją
Nuo teršalų ir žalingo jų poveikio mus gali išgelbėti aplinkkeliai, žaliosios zonos, gatvių valymas vakuuminiu būdu bei plovimas. Su šampūnu jų šveisti dar neketinama, tačiau Kaune ir sostinėje artimiausiu metu į gatves išvažiuos vandeniu apginkluotas specialusis transportas.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, orą labiausiai teršia pramonės įmonės ir kelių transportas. Jų išmetimai sudaro 70 – 80 proc. į orą patenkančių teršalų. Lyginant su kitų Europos didmiesčių oru, neturėtume skųstis. Vis dėlto kai kuriose vietose tam tikru laiku ir Lietuvoje oro užterštumas viršija normas.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Liutauro Stoškaus, daugiausiai problemų didžiuosiuose miestuose kelia padidėjęs dulkėtumas, užterštumas kietosiomis dalelėmis. Prie intensyvaus eismo gatvių leistinas normas viršija ir transporto išmetami teršalai – azoto dioksidas.
Nors kietųjų dalelių leistina norma neturėtų būti viršijama daugiau kaip 35 kartus per metus, sostinėje, Kaune, kituose miestuose taip nutinka gerokai dažniau. Tai lemia ir meteorologinės sąlygos – silpnas vėjas, menki krituliai. Pasak L.Stoškaus, nuo 2010 metų normos bus gerokai sugriežtintos ir tam reikia iš anksto rengtis.
„Turime investuoti ir į prevenciją, užuot pastangas nukreipę vien kovai su pasekmėmis”, – teigia pareigūnas. Siekdamos mažinti oro taršą Vilniaus ir Kauno savivaldybės rengia specialias programas, kuriose numatytos įvairios priemonės. Tokias programas artimiausiu metu teks parengti ir kitų miestų savivaldybėms.
Gins žaliąsias juostas
Kaune labiausiai užteršti Dainavos mikrorajonas, Taikos ir Savanorių prospektai, kur didžiausi transporto srautai, ir Centras, išsidėstęs žemutinėje terasoje. Pasak Kauno savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės, Kaune, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, 80 proc. oro taršos sudaro transporto išmetami teršalai.
Jei oro užterštumas cheminėmis medžiagomis mieste neviršija normų, tai dulkių koncentracija sparčiai auga. Tai viena rimčiausių Kauno oro kokybės problemų. 2005 metais net 64 kartus, dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus, buvo viršyta kietųjų dalelių paros koncentracijos oro užterštumo ribinė vertė.
„Šiuo metu baigiame rengti aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo programą. Joje numatyta daug įvairių priemonių, kaip gerinti oro kokybę mieste: po žiemos sezono gatvėse rinkti smėlį, purvą, valyti kelkraščius, valyti ir plauti pagrindines miesto gatves. Bus tęsiama troleibusų linija į Šilainius”, – vardija M.Stanikūnienė.
Numatoma daugiau lėšų skirti komunalinėms įmonėms, kad jos dažniau valytų ir plautų gatves, nes tai yra pirmoji pagalba įveikiant dulkes. Kartu su Kauno apskrities atstovais, atsakingais už statybų kontrolę, ieškoma būdų, kaip sumažinti iš statybų sklindančius teršalus, kurių ypač daug į aplinką patenka griaunant pastatus.
Bus siekiama sureguliuoti transporto srautus, didinti gatvių pralaidumą, mažinti eismo intensyvumą labiausiai užterštose vietose, vietoje žiedinių sankryžų rengti viadukus. Planuojant miesto teritorijas aplinkosaugininkai žada imtis priemonių, kad būtų išsaugoti žalieji plotai. Žaliosios juostos gatvėse dabar dažnai aukojamos platinant jas.
Žada prigriebti statybininkus
Panašių priemonių planuojama imtis ir sostinėje, kur didžiausias teršėjas – taip pat transportas. Labiausiai užteršti rajonai – Žvėrynas ir Žirmūnai. Kaip teigė Vilniaus vicemeras Algimantas Vakarinas, imtasi aktyviai valyti gatves nuo dulkių, po to jos bus plaunamos. Pirmą kartą po 15 metų.
Sostinėje numatytos didelės investicijos diegiant automatinę eismo reguliavimo sistemą. Taip tikimasi sumažinti spūstis. Šiemet bus pradėtas statyti senamiesčio aplinkkelis, vėliau – vakarinis. Planuojama įdiegti naują transportą – tramvajus. Tai sumažintų individualaus transporto, autobusų, mikroautobusų srautus.
Žadama prigriebti ir statybininkus. Mobilios brigados budės prie statybviečių ir reikalaus nuplauti aplinkines gatves ir iš jų išvažiuojančių automobilių ratus.
Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktorius Erikas Mačiūnas ragina daugiau dėmesio skirti žaliųjų zonų išsaugojimui ir naujų įrengimui. „Planuojant teritorijas reikėtų atsižvelgti, kad nebūtų netinkamose vietose statomi objektai, į kuriuos suplauks daug transporto ir terš aplinką”, – sako E.Mačiūnas.
A.Vakarinas tikina, jog nieko negali padaryti, jei savininkams grąžinami žemės sklypai, kuriuose yra žalieji plotai. Statant naujus objektus kartu rengiami aplinkos apželdinimo projektai, todėl esą žala miesto žaliajam rūbui nepadaroma. Sostinės seniūnijos raginamos sutvarkyti jų teritorijose esančius parkus, kurie taptų gyventojų poilsio vieta.