Vašingtono „Capitals” ledo ritulio klubo puolėjas Dainius Zubrus džiaugiasi gerėjančiais Lietuvos vyrų rinktinės rezultatais, o pasaulio I diviziono čempionate komandos užimta antroji vieta NHL ledo ritulininko nenustebino
Dainius Zubrus, vienas iš dviejų NHL žaidžiančių Lietuvos ledo ritulininkų, šiuo metu vieši gimtinėje. Puolėjas per porą savaičių ketina pabūti gimtuosiuose Elektrėnuose, Vilniuje, aplankyti kaime gyvenančią močiutę. Į Lietuvą iš Monrealio, kuriame turi namą, Zubrus grįžo vienas – gyvenimo draugė Nathalie ir sūnus Tomas liko Kanadoje.
Džiaugiasi pažanga
Praeitą savaitę Zubrus apsilankė Lietuvos ledo ritulio sezono uždarymo šventėje. NHL žvaigždė stebėjo geriausių šalies jaunųjų ledo ritulininkų apdovanojimus, o vaikai nepraleido progos įsiamžinti su garsiuoju elektrėniškiu nuotraukose, gauti jo autografą. Pasibaigus oficialiai šventės daliai, Zubrus įstrigo jaunimo apsuptyje ir ilgai dalijo autografus, fotografavosi su visais norinčiais.
„Labai gera nuotaika, daug jaunimo, vaikų… Smagu, – išsivadavęs iš gerbėjų būrio džiaugėsi ledo ritulininkas. – Manau, ledo ritulys Lietuvoje plečiasi. Man jau 28 metai, todėl tai ir noriu labiausiai matyti. Norisi, kad ledo ritulys Lietuvoje populiarėtų, plėstųsi, kiltų jo lygis. Man dėl to labai malonu”.
Planus sujaukė trauma
Praeitą sezoną galima vadinti pačiu sėkmingiausiu per Zubraus karjerą. Lietuvis per 71 rungtynes pelnė 23 įvarčius ir atliko 34 rezultatyvius perdavimus. 57 taškai per sezoną – puolėjo rekordas. 2001-2002 metų sezoną Vašingtone jam buvo pavykę surinkti 43 taškus (17 įvarčių ir 26 rezultatyvūs perdavimai) per taip pat 71 rungtynes. 1999-2000 metų sezoną atstovaudamas Monrealio „Canadiens” Zubrus per 73 rungtynes pelnė 42 taškus.
„Pagal statistiką šis sezonas man tikrai buvo geriausias, bet nemanau, kad tai buvo viskas, ką galiu pademonstruoti. Esu tikras, kad galiu žaisti dar geriau, ir taip žaisiu, – savo planus dėstė puolėjas. – Kiekvieną sezoną stengiuosi žaisti geriau negu praeitą. Iki šiol vis trukdydavo traumos: tai ranka, tai koja lūždavo. Visada gruodžio ar sausio mėnesį kas nors nutikdavo. Būdavau priverstas mėnesį ilsėtis, o tai visiškai išmuša iš ritmo. Tai labai trukdė. Šį kartą tik pačioje sezono pradžioje turėjau nedidelių traumų, todėl viskas ir buvo gerai”.
Vis dėlto prieš sezoną atjauninta „Capitals” komanda neturėjo jokių vilčių patekti į atkrintamąsias varžybas. Visos galimybės tęsti kovą dėl Stenlio taurės po reguliariojo sezono pabaigos buvo prarastos gana anksti, todėl Zubrus planavo balandžio pabaigoje, kaip ir prieš metus, prisidėti prie Lietuvos vyrų rinktinės, kuri dalyvavo pasaulio I diviziono B grupės čempionate Taline. Deja, planus sujaukė įsisenėjusi trauma. Puikiai visą sezoną žaidęs puolėjas iki reguliariojo sezono pabaigos ištempė tik gerdamas skausmą malšinamuosius vaistus. Taip vietoj kelionės į Estijos sostinę teko gultis ant operacinio stalo. Operacija pavyko sklandžiai, Zubrus po jos išsivertė net be ramentų.
„Koja po truputį atsigauna, viskas gerai, – sakė puolėjas. – Maniau, kad bus daug blogiau. Sportuoti negaliu, dar porą mėnesių man tai draudžiama, bet vaikščioju, tik truputį šlubuoju. Jaučiu, kad koja yra silpnesnė, bet gyja, viskas turėtų būti gerai. Manau, iki kito sezono pradžios pasveiksiu”.
Lietuvių pergalės nenustebino
Daugelis Lietuvos ledo ritulio gerbėjų mūsų šalies rinktinę „nurašė” iš karto, kai tik buvo paskelbta, jog „Capitals” puolėjas joje nežais. Tačiau nacionalinė komanda įrodė, kad yra stipri ir be Zubraus. Lietuviai sensacingai nugalėjo net prie gerokai aukštesnio lygio ekipų priskiriamą Lenkijos rinktinę ir Taline užėmė antrąją vietą. Mūsų ledo ritulininkai Taline po atkaklios kovos 3:5 pralaimėjo tik turnyro nugalėtojais tapusiems austrams.
„Stebėti Lietuvos rinktinės žaidimo neturėjau jokių galimybių, bet rezultatus sužinodavau žaibiškai, – šypsojosi Zubrus. – Mūsiškių rungtynės baigdavosi, o po poros minučių jau žinodavau rezultatą. Sirgau už mūsiškius, malonu, kad vyrai taip sėkmingai pasirodė. Pernai I diviziono čempionate visi labiau galvojo, kaip nepralaimėti ir neiškristi į II divizioną, o šiemet labiau pasitikėjo savo jėgomis. Smagu, kad viskas taip pasisekė”.
Tačiau lietuvių rezultatai puolėjo nenustebino.
„Žinojau, kad mūsų rinktinė turi visas galimybes laimėti daug varžybų, – sakė ledo ritulininkas. – Pernai su olandais sužaidėme lygiosiomis ir galėjome laimėti, tačiau pataikiau į virpstą. Panašiai buvo su estais. Jei būtume laimėję tas dvejas varžybas, būtume buvę treti, o ne penkti. Todėl manęs šių metų rezultatai nenustebino”.
Daugelis lietuvių, stebėdami nacionalinės komandos žaidimą Taline, spėliojo, kas būtų buvę, jei ekipoje būtų buvęs Zubrus. Galimybė nugalėti turnyre ir iškovoti vienintelį kelialapį į elito grupę būtų buvusi labai reali. Tiesa, paties Zubraus tokios mintys neaplankė. „Nemanau, kad būčiau pakenkęs komandai, o svajoti nelabai mėgstu”, – sakė puolėjas.
„Capitals” planai – ambicingi
Po sėkmingo lietuvių pasirodymo Taline aistruoliai tikisi, kad kitais metais mūsiškiai bus pajėgūs laimėti I diviziono B grupės čempionatą, kuris vyks Slovėnijos sostinėje Liublianoje. Ten lietuvių varžovai bus šeimininkų, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Japonijos ir Rumunijos ledo ritulininkai. Lietuviai gali sėkmingai kovoti su visais varžovais, o su Zubrumi būtų didelė tikimybė užimti pirmąją vietą.
Tiesa, puolėjui atvykti į rinktinę gali sukliudyti sėkmingas „Capitals” žaidimas. Mat kitą sezoną Vašingtono ekipa jau planuoja prasibrauti į NHL atkrintamąsias varžybas.
„Planuoja, net labai, – neslėpė Zubrus. – Manome, jog mums trūksta 2-3 gerų žaidėjų, kad patektume į atkrintamąsias varžybas. Kiek man žinoma, keli žaidėjai jau nupirkti, žiūrėsime kitą sezoną, kas išeis. Suprantu, kad lietuviai nori mane matyti Lietuvos rinktinėje. Jei tik galėsiu, tikrai atvyksiu jai padėti. Tačiau noriu laimėti NHL Stenlio taurę”.
Sirgs už Ševčenką
Trumpam ledo ritulį pamiršęs puolėjas netrukus įsijaus į futbolą. Zubrus su nekantrumu laukia pasaulio futbolo čempionato, kuris nuo birželio 9 dienos mėnesį vyks Vokietijoje.
„Būtinai žiūrėsiu, – neslėpė ledo ritulininkas. – Gyvendamas JAV mažai ką žinojau apie pasaulio futbolo reikalus, varčiau tik porą žurnalų. Todėl apie favoritus ar komandų galimybes negaliu nieko pasakyti. Pažįstu „Milan” puolėją ukrainietį Andrejų Ševčenką. Nesame draugai, bet turiu jo marškinėlius su autografu, kartą buvau Milano klubo rungtynėse. Tikriausiai sirgsiu už jį, bet ne už Ukrainos rinktinę”.
Kad būtų įdomiau stebėti futbolą, puolėjas žada savotiškai varžytis su vyresniuoju broliu Audriumi, kuris anksčiau taip pat žaidė ledo ritulį Elektrėnų „Energijoje”.
„Įdomiau sirgti ne už favoritus, nėra komandos, kurią palaikyčiau, – sakė Zubrus. – Susėsime su broliu, išsirinksime po kelias komandas ir žiūrėsime, kurio pasirinktos geriau pasirodys. Gal dar porą litų už jas pastatysime lažybų kontoroje”.