Bankrutuojančią Alytaus „Alitos” ekipą prieš metus palikęs ir į Lenkiją sparnus pakėlęs 24 metų atakuojantis gynėjas Žygimantas Jonušas džiaugiasi vienu sėkmingiausių per savo karjerą sezonų. Naujoji jo komanda – Šviecų „Polpak” – šį sezoną debiutavo aukščiausiame Lenkijos krepšinio divizione iš iš karto užėmė ketvirtąją vietą. Mažojo finalo seriją Šviecų krepšininkai pralaimėjo 0:2, tačiau klubo vadovai liko labai patenkinti sezonu. Gerų žodžių nusipelnė ir vienu komandos lyderių buvęs Jonušas. Pastaruosius du sezonus „Alitos” ekipoje rungtyniavęs Jonušas į Lenkiją išvyko kaip vienas rezultatyviausių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjų. Lyderio pozicijų lietuvis neužleido ir kaimyninėje šalyje. Lenkijos krepšinio pirmenybėse jis per rungtynes pelnydavo po 14 taškų ir buvo vienas rezultatyviausių komandos žaidėjų.
Sukliudė traumos
– Lenkijos pirmenybių pusfinalyje pralaimėjote „Anwil” ekipai. Ar turėjote galimybių įveikti ULEB taurės turnyre žaidžiančią komandą? – LŽ paklausė „Polpak” legionieriaus iš Lietuvos.
– Per pirmąsias pusfinalio rungtynes mūsų ekipą išretino traumos. Iš rikiuotės iškrito pagrindinis vidurio puolėjas, per kiekvieną mačą atlikdavęs dvigubą dublį, bei keli startinio penketo žaidėjai. Be jų įveikti „Anwil” buvo labai sunku. Jeigu nebūtume patyrę traumų, kovoti su varžovais būtų buvę galima.
– O ko trūko, kad iškovotumėte bronzos medalius?
– To paties. Abejas mažojo finalo rungtynes žaidėme beveik šešiese. Traumas patyrusių krepšininkų nebuvo kuo pakeisti.
– Vis dėlto sezonas jūsų klubui buvo itin sėkmingas. Ar kas nors tikėjosi tokių rezultatų?
– Buvome lygos debiutantai, todėl visi manė, kad kovosime dėl išlikimo tarp stipriausiųjų. Mums buvo iškelta užduotis patekti tarp 8 stipriausių lygos komandų. Šį uždavinį mes įvykdėme dar nesibaigus sezonui, tačiau per kiekvienas rungtynes norėjosi vis daugiau.
Komandos vadovus bei Šviecų miesto valdžią mūsų ekipos rezultatai labai pradžiugino. Savaitgalį dalyvavome priėmime pas miesto merą, o po jo kartu su komanda atšventėme sezono pabaigtuves.
Sulaukė nemažai pasiūlymų
– Kas lėmė tokį sėkmingą komandos pasirodymą?
– Manau, kad daugiausia įtakos tam turėjo geras ekipos komplektavimas. Visi esame jauni, labai ambicingi, norėjome įrodyti, kad galime laimėti. Komanda yra labai vieninga, su visais krepšininkais tapome gerais draugais. Aš į Lenkiją atvykau iš Lietuvos, kur manęs niekas nevertino, todėl norėjau įrodyti, kad kai kas suklydo. Panašių tikslų vedinas atvyko ir Rickas Apodaca iš Puerto Riko bei kiti žaidėjai. Manau, tai buvo pagrindinė sėkmingo mūsų pasirodymo priežastis.
– Turbūt jau sulaukei nemažai pasiūlymų iš kitų komandų?
– Taip, žinau, kad manimi domisi kelios Lenkijos komandos. Sulaukiau pasiūlymų iš Prancūzijos bei Ukrainos komandų. Esama tikimybės, kad kitą sezoną žaisiu Ispanijoje arba Italijoje. Norėčiau patraukti kur nors Vakarų link.
– Ko iš tavęs reikalavo „Polpak” treneris? Kokį vaidmenį aikštėje turėjai atlikti?
– Pagrindinė mano užduotis buvo pelnyti taškus. Esu metikas, todėl būtent man buvo sukurti keli deriniai, per kuriuos turėdavau išbėgti iš už užtvaros ir mesti tritaškius. Buvau įvairiapusis žaidėjas – ne tik mesdavau iš toli, bet ir kovodavau dėl kamuolių, turėjau dengti varžovų lyderius. Kai traumą patyrė Apodaca, turėjau dar dažniau imtis iniciatyvos, veržtis po krepšiu. Tai man pavyko išties puikiai.
Norėjo į rinktinę
– Kuri pozicija tau mielesnė: atakuojančio gynėjo ar lengvojo krašto puolėjo?
– Man patinka žaisti abiejose pozicijose – ir vienur, ir kitur turiu pelnyti taškų. Ar būsiu atakuojantis gynėjas, ar lengvasis krašto puolėjas, prieš rungtynes nusprendžia treneris.
– Kurį savo žaidimo elementą per Lenkijoje praleistus metus pavyko labiausiai ištobulinti?
– Viską po truputį patobulinau, tačiau turbūt labiausiai pagerinau kamuolio varymąsi kaire ranka. Lenkijoje ėmiau daug dažniau veržtis kairiąja puse. Sustiprėjau ir fiziškai – Lenkijoje vyrauja kontaktinis jėgos krepšinis, čia teisėjai daug daugiau negu Lietuvoje leidžia stumdytis. Lenkijoje šiek tiek kitaip traktuojamos ir pražangos, o jeigu tave stabdo pražangomis, gali būti tikras, kad taškų pelnyti nepavyks.
– Ar „Alita” tau liko daug skolinga?
– Taip, labai daug – 4-5 mėnesių atlyginimą. Svarsčiau galimybę kreiptis į teismą, tačiau įmonė jau likviduota, teistis beprasmiška, nes vis tiek nieko nelaimėčiau. „Alita” liko skolinga ir iš Kauno „Žalgirio” pasiskolintiems žaidėjams. Atsiradus pinigų algos pirmiausia turėtų būti išmokėtos jiems. Kiti esame tik tretieji asmenys.
– Galbūt po sėkmingo sezono Lenkijoje tikėjaisi būti pakviestas ir į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą?
– Tikėtis gal ir nesitikėjau, tačiau vis tiek norisi būti pakviestam bent į antrosios Lietuvos rinktinės stovyklą. Nepakvietė tai nepakvietė, nieko nepadarysi. Toks gyvenimas, nereikia nusiminti. Kitą sezoną stengsiuosi kuo geriau pasirodyti ir galbūt mane pastebės.
– Šią vasarą turėsi ilgesnes atostogas?
– Ne. Ketinu atostogauti keletą savaičių, o vėliau pradėsiu sportuoti ir rengtis kitam sezonui. Treniruotis pradėsime Vilniuje kartu su keliais kitais krepšininkais. Netrukus prasidės peržiūros užsienio klubuose, ten noriu vykti gerai pasirengęs.