Lietuviški eurai – kol kas tik gipsiniai

Lietuvos monetų kalykla nuo europietiškų pinigų starto pozicijų dar nepasitraukė

Kalyklos direktorius Jonas Valatka tvirtina, kad eurų ir euro centų monetų kaldinimui buvo pasirengta „šimtu procentų“. Jeigu birželį, per Europos Sąjungos Vadovų tarybos susitikimą Lietuva vis dėlto išgirstų leidimą nuo kitų metų pradžios litus valstybėje pakeisti eurais, reikiamas monetų kiekis, kaip ir planuota, būtų nukaldintas per pusmetį.

Gandas sukėlė nerimą

Kai kurioms žiniasklaidos priemonėms netikėtai pranešus apie tai, kad Lietuva pasiskubino prikaldinti maišus eurų ir eurų centų monetų su nacionaline simbolika, o dabar, kai mums greičiausiai nebebus leista euro įsivesti nuo kitų metų pradžios, nebeturi, kur jų dėti, sunerimo net Briuselis.

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška „Kauno dienai“ sakė, kad klaidinga informacija išties trumpam sukėlė nerimą Europos Komisijos atstovams. Jis patikino, kad kol kas nėra nukalta nė viena tikra eurų moneta – Lietuvos monetų kalykla viso labo tėra nukaldinusi šiek tiek vadinamųjų technologinių pavyzdžių, kurių tik viena pusė yra su tikros monetos – lietuviško Vyčio, apjuosto dvylika Europos Sąjungos žvaigždučių – atspaudu. Kitoje tokių „monetų“ pusėje aiškiai iškaltas užrašas „Pavyzdys“.

Kaip sakė Lietuvos monetų kalyklos vadovas J.Valatka, iš viso buvo nukalta tik 80 tokių pavyzdžių – po 10 kiekvieno nominalo: 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų. „Kol neturime Lietuvos banko užsakymo, mes ir negalime kaldinti tikrų monetų. Technologinius pavyzdžius nukalėme rengdamiesi gamybai, tikrindami įrangą“, – sakė J.Valatka.

Visuomenei šie technologiniai pavyzdžiai pirmą kartą buvo pademonstruoti praėjusių metų lapkritį Kaune vykusioje parodoje „Eurų monetų kilmė“. Visuomenei anksčiau taip pat buvo demonstruoti gipsiniai euro centų ir eurų modeliai, kai vyko konkursas eurų nacionalinei pusei sukurti. Priminsime, kad viena eurų monetų pusė yra bendra visoms euro zonos narėms, o kitoje kiekviena šalis gali kaldinti savo simboliką.

Pasirengę bet kokiam sprendimui

Apskaičiuota, kad, įvedant eurą Lietuvoje, reikės sukaupti apie 200 mln. vienetų įvairių nominalų eurų monetų. Tokį kiekį monetų Lietuvos monetų kalykla pajėgi nukaldinti per pusmetį. Tiesa, pasak J.Valatkos, tą pusmetį tektų dirbti net trimis pamainomis.

Nors Europos Komisija jau pareiškė, kad Lietuva dėl šiek tiek viršyto infliacijos rodiklio negali nuo kitų metų pradžios tapti euro zonos nare, tačiau dar yra likusi menka teorinė galimybė, jog kitą mėnesį Europos Sąjungos Vadovų taryba pakeis šį neigiamą sprendimą.

Pasak J.Valatkos, jeigu galutinis politinis sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje būtų mums palankus, kalykla galėtų tuojau pat pradėti nacionalinių eurų monetų kaldinimą.

„Buvome suplanavę visą pasirengimo periodą, nusistatę grafiką, kad spėtume nacionaliniam bankui pagaminti reikiamą kiekį monetų euro įvedimo momentui. Visas pasirengimas įvykdytas iki galo ir kalykla susitvarkytų su šiuo uždaviniu“, – tikino J.Valatka.

Išankstiniais Lietuvos banko skaičiavimais, eurų banknotų įsigijimo ir monetų kaldinimo išlaidos pereinant prie šios valiutos sudarytų apie 80-100 mln. litų per 2006-2008 metus. Tačiau šių išlaidų negalima laikyti papildomomis išlaidomis, nes jeigu ne euras, tai tektų spausdinti ir kaldinti litų ir centų banknotus ir monetas.

Teko atmesti slovėnų pasiūlymą

Lietuvos monetų kalyklos vadovo J.Valatkos teigimu, jeigu nuo kitų metų pradžios euras nebus įvedamas, jokių nuostolių šalis nepatirs ir dėl to, jog, rengiantis euro monetų kaldinimui, buvo įsigyta naujos įrangos. „Nėra jokios įrangos, kurią būtų galima naudoti tik eurų gamybai ir niekam daugiau. Jeigu nebus euro, su ta pačia įranga gaminsime kitą savo produkciją“, – sakė direktorius.

Šiuo metu Lietuvos monetų kalykla gamina ne tik apyvartinius lietuviškus litus ir centus, bet ir kolekcines monetas, o taip pat beveik visus lietuviškus apdovanojimus.

„Kolekcines monetas gaminame ne tik Lietuvai. Tiesą sakant, lietuviškos kolekcinės monetos surado tik nedidelę visų mūsų nukalamų kolekcinių monetų dalį. Jas taip pat kalame Latvijai, Baltarusijai, Armėnijai – tiek šalių dabar greitosiomis prisimenu. Taip pat, be lietuviškų, gaminame visus Latvijos valstybinius apdovanojimus“, – vardijo Lietuvos monetų kalyklos direktorius ir pridūrė, kad šiuo metu kalykla taip pat dalyvauja konkurse Liuksemburgo kolekcinėms monetoms kaldinti.

J.Valatkos teigimu, kalykla ateityje ketina dalyvauti ir kitų šalių apyvartinių monetų gamybos konkursuose. Tačiau neseniai tokio pasiūlymo teko atsisakyti. Kalyklą buvo pasiekęs slovėnų kvietimas dalyvauti šios šalies eurų gamybos konkurse

„Suprantama, mes tuomet negalėjome dalyvauti ir slovėnams mandagiai atsakėme, kad laukiame sprendimo, ar bus leista Lietuvai įsivesti eurą, nes tokio kiekio monetų dviem valstybėms iš karto nespėtume nukaldinti“, – sakė kalyklos direktorius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.