Siūloma Tėvo dieną įtraukti į laisvadienių sąrašą, bet skubiai šios iniciatyvos jau nebebus suspėta įgyvendinti
Lietuvoje siūloma įteisinti dar vieną šventę. Seime įregistruotas projektas pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – paskelbti valstybine švente. Tai būtų jau keturiolikta šventinė diena per metus. Jeigu taip atsitiktų, pagal dabar galiojančius įstatymus pirmasis birželio pirmadienis taptų laisvadieniu.
Iki šiųmetės Tėvo dienos beliko kelios dienos, todėl šiemet nebebus suspėta įrašyti jos į valstybinių švenčių sąrašą.
Remiasi Konstitucija ir įstatymais
Dvi Seimo opozicinei frakcijai „Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) priklausančios parlamentarės Marija Aušrinė Pavilionienė ir Ona Valiukevičiūtė pasipiktino, kad Lietuvoje kaip valstybinė šventė oficialiai įteisinta tik Motinos diena – gegužės pirmasis sekmadienis. Tuo tarpu pirmasis birželio sekmadienis, kai švenčiama Tėvo diena, oficialiai tėra viena iš beveik keturių dešimčių atmintinų dienų.
Todėl Seimo narės parengė ir įregistravo įstatymų projektus, kuriais Tėvo diena būtų įtraukta į šventinių dienų sąrašą. „Tuo siekiama, kad Tėvo, kaip ir Motinos dienai, būtų suteiktas lygiavertis ir nediskriminacinis statusas”, – teigia M.A.Pavilionienė.
Parlamentarės remiasi Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios, tai yra akcentuojamas abiejų tėvų lygiateisiškumas. „Civiliniame kodekse irgi numatytos abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams, kurios taip pat yra lygios”, – pastebi M.A.Pavilionienė. „Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, motina ir tėvas turi tas pačias teises ir pareigas šeimoje rūpintis vaikų auklėjimu, jų gerove. Todėl valstybė motinai ir tėvui turėtų rodyti vienodą pagarbą ir dėmesį. Tačiau skirtingo statuso suteikimas Motinos ir Tėvo dienai formuoja skirtingą judviejų vaidmenų šeimoje suvokimą. Išeitų, kad motinos vaidmuo yra prioritetinis tėvo atžvilgiu”, – aiškina Seimo narė.
Būtent todėl siūloma Tėvo dieną išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo ir įrašyti ją į valstybines šventes, kurias nustato Darbo kodeksas. Dabar Lietuvoje yra 13 šventinių dienų per metus.
Pirmadienis būtų laisvas
Darbo kodekse pernai prieš pat Kalėdas buvo priimtos pataisos, gerokai padidinusios laisvadienių skaičių Lietuvoje. Pataisos nustatė, kad kompensuojama už švenčių dienas, sutampančias su savaitgaliu. „Poilsio dienos, sutampančios su valstybės švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną”, – nustatoma kodekse. Šiemet jau buvo bent keli atvejai, kai lietuviai turėjo laisvą pirmadienį arba antradienį po su savaitgaliais sutampančių šventadienių.
Tėvo diena yra sekmadienį, tad po šios šventės esantis pirmadienis visuomet būtų nedarbo diena.
Iniciatyvai paskelbti naują šventę jau nebebus suspėta pritarti iki šio savaitgalio, kai vėl bus minima Tėvo diena. Todėl diskusijos šiuo klausimu Seime gali vykti tik vėliau birželį, rudens sesijoje arba kitąmet pavasarį.
Šventinėmis dienomis valstybės biudžetas patiria tam tikrų nuostolių, nes surenkama mažiau mokesčių. Visi su biudžeto praradimais susiję įstatymų projektai turi būtinai sulaukti Vyriausybės įvertinimo. Jo prireiks ir pasiūlymui dėl Tėvo dienos paskelbimo šventine.
Finansų ministerijoje „Kauno diena” buvo informuota, kad vargu ar Vyriausybei bus siūloma pritarti šiai iniciatyvai, nes laikomasi nuostatos, jog Lietuvoje jau ir taip pakanka laisvadienių.
Konservatorių baimina girtavimas
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma siūlo naikinti tvarką, kuomet su savaitgaliais sutampančios švenčių dienos yra kompensuojamos.
Opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narys Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo projektą, kuriame numatyta naikinti Seimo prieš daugiau nei pusmetį priimtą pataisą Darbo kodekse, kuria ir buvo numatytas prarastų švenčių kompensavimo mechanizmas.
Konservatorius tokią pataisą teikia, pasak projekto aiškinamojo rašto, siekdamas „išvengti verslo trikdymo bei girtavimo plitimo”.