Lietuva vienintelė iš 25 Europos Sąjungos (ES) šalių susilaikė balsuojant dėl prieštaringai vertinamos paslaugų sektoriaus reformos, susitarimas dėl kurios buvo pasiektas po beveik 9 valandas trukusių derybų.
Susitarimas, laikomas svarbiu žingsniu formuojant bendros rinkos politiką, pasiektas praėjus lygiai vieneriems metams po to, kai Prancūzija referendume atmetė Konstitucijos Europai projektą ir iš esmės sustabdė ES politinę integraciją.
„Tai tikras lūžis”, – sakė ES pirmininkaujančios Austrijos finansų ministras Martinas Bartensteinas.
Susitarimas dėl naujų paslaugų sektoriaus taisyklių pasiektas pagal Austrijos pateiktą kompromisinį pasiūlymą.
Susitarimui pritarė visos ES narės, išskyrus Lietuvą, kurios ūkio ministras Kęstutis Daukšys pareiškė, kad Vilnius pageidautų tvirtesnės Europos integracijos.
„Lietuva balsavo prieš ES ekonominę stagnaciją, pasisakydama už tvirtesnę Europos integraciją ir tikrą ES sutartyse nustatytų laisvių ES piliečiams įgyvendinimą”, – sakė K.Daukšys. Jo teigimu, siekiant kompromiso, buvo padaryta daug esminių nuolaidų.
„Jeigu būtų pavykę sukurti tikrai efektyvų laisvo paslaugų judėjimo mechanizmą srityje, mes pirmieji būtume parėmę tokią direktyvą. Dabar turinio prasme ji yra kur kas silpnesnė nei pradinis jos projektas.
Pirmiausia tai pasakytina apie laikiną paslaugų teikimą neįsteigus įmonės – nebeliko kilmės šalies principo, leidžiančio paslaugas kitoje valstybėje teikti laikinai pagal savo šalies įstatymus. Abejojame, kad iš esmės pakeista direktyva galės realiai užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą”, – sakė ūkio ministras.
Kompromisiniame susitarime vadinamoji Fritso Bolkesteino direktyva buvo iš esmės persvarstyta. Buvusio konkurencijos komisaro parengtame variante buvo nustatyta, kad ES paslaugas siūlančioms įmonėms būtų leista veikti vadovaujantis savo kilmės šalies teisės aktais ir taisyklėmis.
Tačiau nemažai Vakarų Europos valstybių ir profesinių sąjungų būgštavo, kad tokiu atveju bendrovės iš šalių, kuriose taikoma mažiau mokesčių ir taisyklių, ypač Rytų Europoje, galėtų dirbti didesnių mokesčių šalyse nemokėdamos savo darbuotojams tose šalyse įprasto atlyginimo.
Direktyvos oponentai tvirtino, kad jos taikymas sukeltų socialinį dempingą – bendrovės keltų savo verslą ir darbo vietas į Rytų Europą arba kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybose, naudotų pigią darbo jėgą visoje ES.
Prieš reformą protestuojantys globalizacijos priešininkai ir kairieji rengė gatvių protestus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Graikijoje.
Vasario mėnesį Europos Parlamentas atmetė pirminę direktyvos versiją ir pateikė savo tekstą. Balandį Europos Komisija pristatė projektą, kuris iš esmės atitiko Parlamento versiją.
Todėl po derybų buvo patvirtintas šis Komisijos projektas.
Pagal šį projektą, ES bendrovės galės siūlyti savo paslaugas visoje Sąjungoje.
Tačiau jos privalės laikytis šalyje, kurioje teikia paslaugas, galiojančių darbo, sveikatos, saugos ir aplinkosaugos standartų.