Nors nuo Švėkšną nusiaubusio gaisro jau praėjo trys savaitės ir nukentėjusieji jau beveik apsisprendė, kaip panaudos gautą paramą, jie dar nesulaukė nei įvairių akcijų metu rinktų, nei Vyriausybės žadėtų pinigų.
Tiesa, pasak Švėkšnos seniūno Alfredo Šepučio, reikalai tuoj pajudės, mat jau šiandien Vilniuje rengiamas pasitarimas, kaip paskirstyti akcijų metu surinktas lėšas.
Tuo tarpu vienas iš sudegusių pastatų savininkų – Airijoje dirbęs švėkšniškis Gediminas Kandrotavičius – tik praėjusią savaitę grįžo į tėviškę ir neberado savo namų.
„Man gera, – netikėtai „Vakarų ekspresui” apie įvykusią nelaimę prabilo G. Kandrotavičius. – Pagaliau pamačiau, kad mes, lietuviai, kartais galime ir vienas kitam padėti, ne tik nuskandinti”.
Šiandien skirstys lėšas
Šiandien Švėkšnos seniūnas dalyvaus Vilniuje vyksiančiame pasitarime, kuriame bus svarstoma, kaip paskirstyti įvairių paramos akcijų metu surinktas lėšas nuo gaisro nukentėjusiems švėkšniškiams. Be to, vakar pagaliau pavyko perduoti Vyriausybei reikalingus dokumentus, kuriais vadovaujantis bus galima skirti lėšų iš valstybės rezervo.
„Situaciją labai sunkino tai, kad nukentėjusieji niekaip negalėjo pateikti reikiamų dokumentų. Be to, vienas sudegusio pastato savininkas tik praėjusią savaitę grįžo iš užsienio, kur dirbo, tad dokumentus užpildė tik vakar”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo Švėkšnos seniūnas.
Pasak jo, orientacinė suma, kurios prašoma iš valstybės, išliko ta pati – 750 tūkst. litų. T.y. tiek, kiek savo prarastą turtą įvertino patys nukentėjusieji.
Sumas pakoregavo komisija
„Nepaisant to, kad visi pradėjo kalbėti, jog švėkšniškiai kuklinasi, visą turtą praradę žmonės prašomos sumos nebekeitė. Prašymus pakeitė tik sudegusiuose namuose gyvenę nuomininkai. Pavyzdžiui, viena šeima iš pradžių sudegusį savo kilnojamą turtą buvo įvertinusi 2,6 tūkst. litų, vėliau nuostolius padidino iki 16 tūkst.”, – pasakojo A. Šeputis.
Specialiai gaisro padariniams įvertinti sudaryta komisija tikrino tik netiesiogiai nuo gaisro nukentėjusių Švėkšnos gyventojų įvardytus nuostolius. Pasak A. Šepučio, komisija netiesiogiai nukentėjusių švėkšniškių nurodytas sumas sumažino net trečdaliu.
„Matyt, per televiziją suorganizuotą akciją labai greitai besisukantys skaičiukai apsuko kai kurių žmonių galvas ir jie pervertino netiesiogiai nuo gaisro patirtus nuostolius. Bet komisija viską sustatė į vietas”, – sakė Švėknos seniūnas.
Apsisprendė, kur gyvens
Nukentėjusieji jau beveik apsisprendė, kaip norėtų panaudoti gautus pinigus. Keturios šeimos planuoja pirkti butus arba sodybas kitoje vietoje, o 3 šeimos norėtų, kad gaisravietėje būtų pastatytas kotedžas, kur visi draugiškai apsigyventų.
Kol kas visi nukentėjusieji glaudžiasi pas artimuosius.
Tik praėjusią savaitę į Švėkšną iš Airijos grįžęs vienos gaisre sudegusios sodybos savininkas Gediminas Kandrotavičius sakė svajojantis apsigyventi toje pačioje vietoje, kur buvo jo namas, paveldėtas iš motinos.
„Tas namas man buvo labai nelaimingas, man jame labai nesisekė. Ten gyvenant viena po kitos mirė dvi kelių mėnesių dukrytės, skyrybos, alkoholis… Vis nepavykdavo visko sustatyti ant kojų. Todėl, kai būdamas Airijoje sužinojau, kad Švėkšnoje dega namai, sureagavau labai ramiai. Tai atrodė lyg neišvengiama. Paskambinau žmonėms, kuriems buvau leidęs ten gyventi, ir tik pasiteiravau, ar visi sveiki ir ar išleido šunį į lauką. Dar išdrįsau pašmaikštauti – paklausiau, ar gerai dega?” – prisiminė G. Kandrotavičius.
Tiesa, jis pripažino, kad grįžus į tėviškę atsivėrusi dykynė vietoje buvusių namų jį šiek tiek išmušė iš vėžių – tokio kraupaus vaizdo jis net nesugebėdavo išvysti savo fantazijose, kai užsimerkęs bandydavo įsivaizduoti, kaip atrodys gaisravietė.
„Gaila tik dukryčių nuotraukų ir knygų. Visa kita su žmonių ir valdžios pagalba susikursime iš naujo. O žinote, ko aš dar bijau? Jei ištiesų pavyks atstatyti namus arba bendrą kotedžą, aplinkiniai gali imti pavydėti”, – svarstė keturiasdešimtmetis.
Negalėdamas atsidžiaugti aplinkinių geranoriškumu, jis apgailestavo, kad buvo ir tokių, kurie iš nelaimės bandė pasipelnyti. Ne vienam kaimynui gaisro metu dingo vertingų daiktų – tuo metu, kai vieni žmonės gelbėjo kaimynų turtą, kiti apsimetę geradariais iš dar nedegančių namų vogė daiktus. Beje, jis irgi neberado kai kurių daiktų, kuriuos draugai spėjo išnešti iš degančio namo.
„Kai grįžau, švėkšniškiai tebekalbėjo, kad dėl gaisro kalti Orlos, iš kurių ūkinio pastato ir įsižiebė gaisras. O aš manau, kad kalti esame mes visi, nes visuomet nutylime, jei pamatome ką nors negero. Užsienyje būdamas išmokau, kad negalima likti abejingam, jei matai, kad kyla pavojus kitiems. Juk jei buvo tokių, kurie matė, esą Orlų vaikai degina vielas, kodėl nepranešė gaisrininkams ar policijai, kad elgiamasi neatsargiai? Švėkšną sudegino abejingumas”, – įsitikinęs G. Kandrotavičius.
Orlos atsikrato metalo
Pasak Švėkšnos seniūno, aistros jau aprimo ir gaisro kaltininkų niekas nebeieško. Tačiau patys Orlos, kurių ūkiniame pastate lemtingą gegužės 10 dieną ir įsiplieskė gaisras, baigia iš savo kiemo išvežti visus iki gaisro kauptus metalus. Nors, pasak seniūno, jie iš tikrųjų turi patentą užsiiminėti antrinių žaliavų surinkimu, tačiau, matyt, įvykusi nelaimė privertė padaryti išvadas.
Gaisro metu iš viso sudegė 5 gyvenamieji namai ir tiek pat ūkinių pastatų, dar 5 gyvenamieji namai buvo užlieti vandeniu, liko be langų, nuardytais stogais, 6 ūkiniai pastatai – apdegė. Septynios šeimos liko „kaip stovi”, iš viso gaisras palietė kone 20 šeimų.