Po dešimties metų vakar vėl buvo prisiminta garsioji parduotuvės „Svainija” savininkų reketavimo istorija, pasibaigusi kruvinaisiais įvykiais 1996-ųjų Kūčių vakarą.
Panevėžio apygardos teismas vakar pradėjo nagrinėti didelės vertės svetimo turto prievartavimu kaltinamo panevėžiečio Virginijaus Rakausko baudžiamąją bylą.
Praėjusią savaitę 44 metų sulaukęs V.Rakauskas, pravarde „Pingvinas”, buvo paskutinis su šia turto prievartavimo istorija siejamas panevėžietis.
Po kruvinųjų 1996-ųjų įvykių parduotuvėje „Svainija” nuo Lietuvos teisėsaugos slapstytis ėmęs V.Rakauskas tik praėjusiais metais prisistatė į Generalinę prokuratūrą.
Per tą laiką kiti prie „Svainijos” savininkų reketavimo prisidėję panevėžiečiai buvo nuteisti ir jau atliko jiems paskirtą bausmę.
Susidomėjimo teismas nesukėlė
Skirtingai nei prieš kelerius metus, kai į „Svainijos” savininkų turto prievartavimo baudžiamosios bylos nagrinėjimus susirinkdavo minios žiūrovų, šįkart posėdžių salė buvo tuščia. Dalyvavo tik proceso dalyviai.
Nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje pripažintas Rimantas Okuličius atsisėdo pirmoje suolų eilėje, o V.Rakauskas įsitaisė teisiamiesiems skirtame mediniame aptvare.
Nors baudžiamoji byla vakar pradėta nagrinėti iš esmės, posėdis nebuvo ilgas. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, kuriame nurodyta, kuo kaltinamas V.Rakauskas, ir buvo apklaustas R.Okuličius.
V.Rakauską ginantis advokatas S.Zabita vakar po pietų turėjo dalyvauti kitame iš anksto sutartame teismo posėdyje Vilniuje, todėl šioje baudžiamojoje byloje teko daryti pertrauką.
Kadangi teisėjai iš anksto suplanavę jiems paskirtų bylų nagrinėjimą, be to, prasideda vasaros atostogų metas, kitas teismo posėdis vyks tik rugpjūčio pradžioje.
Kitus jau nuteisė
Bylos duomenimis, V.Rakauskas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis nuo 1996-ųjų lapkričio 8 dienos iki tų pačių metų gruodžio 24-osios prievartavo „Svainijos” savininko R.Okuličiaus ir jo svainio Arūno Stumbrio turtą.
Spaudžiamas mokėti iš pradžių du, o vėliau – 10 tūkstančių JAV dolerių (tuometiniu kursu 40 tūkst. litų), R.Okuličius minėtą Kūčių naktį iš savigynai skirto pistoleto „Beretta” vietoje nušovė Vitalijų Tuzovą, Marių Kalvelį, Darių Augustavičių ir Kęstutį Barbaraušą.
Dar keturis – Vidmantą Kirklį, Audrių Lazauską, V.Rakauską ir Kęstutį Vaitiekūną – sužeidė.
Neatlaikęs psichologinės įtampos nusišovė nukentėjusiuoju šioje byloje buvęs A.Stumbris.
Vėliau sužinoję, jog gali būti suimti bei apkaltinti turto prievartavimu iš „Svainijos” savininkų, V.Kirklys, A.Lazauskas bei V.Rakauskas dingo iš ligoninės Vilniuje.
Skirtingai nei kiti du panevėžiečiai, V.Rakauskas sugebėjo išlikti nesurastas. Po kruvinųjų įvykių nuo policijos pareigūnų ėmusius slapstytis A.Lazauską ir V.Kirklį pavyko sulaikyti tik 2002-aisiais.
A.Lazauskas įkliuvo Ispanijoje, o V.Kirklys – Prancūzijoje. Išduoti Lietuvai, jie stojo prieš Panevėžio apygardos teismą ir 2004-ųjų vasarį buvo nuteisti.
Vakar įvykusiame teismo posėdyje prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą teisėjas paklausė V.Rakausko, ar jis pripažįsta savo kaltę.
„Kaltu neprisipažįstu. Viršuje („Svainijos” parduotuvėje) buvau, bet prie pašto Respublikos gatvėje, kaip nurodo kaltintojas, nesu buvęs ir tokio kaltinimo nesu padaręs”, – trumpai į teisėjo klausimą atsakė V.Rakauskas.
Duoti parodymus teisiamasis vakar atsisakė. Lauks, kol bus apklausti visi proceso dalyviai.
Davė parodymus
Nuo lemtingųjų įvykių praslinko beveik dešimt metų. Vakar teisme liudijęs R.Okuličius sakė: „Nežadu jokių parodymų keisti. Kokie buvo duoti ankstesniuose posėdžiuose, tokių ir laikausi”.
Apie dešimties metų senumo įvykius R.Okuličius papasakojo sklandžiai.
1996-ųjų lapkričio pradžioje „Svainijos” parduotuvėje kilo konfliktas, kai S.Stumbris užstojo vieną pirkėją, prie kurio buvo prikibęs R.Kuprinskas.
Vėliau į parduotuvę atvykę vaikinai priekaištavo, kodėl A.Stumbris sumušė „chebros bachūrą”, ir pareikalavo 2000 JAV dolerių.
„Pamačiau, kad jie nusiteikę rimtai, todėl nuvažiavau pas V.Tuzovą. Maniau, jog apramins vaikinus”, – pasakojo R.Okuličius.
Anot R.Okuličiaus, į V.Tuzovą jis kreipėsi kaip į pažįstamą. „Žinojau, kas toks buvo V.Tuzovas, kad turėjo žodį”, – sakė panevėžietis.
„Psichas” pažadėjo išsiaiškinti ir padėti. Tačiau R.Okuličiui kilo įtarimas, kad jis eina išvien su reketininkais. Tada A.Stumbris kreipėsi į prokuratūrą.
Po kurio laiko panevėžiečiui paskambino V.Tuzovas ir pasiūlė susitikti prie centrinio pašto Respublikos gatvėje. Ten R.Okuličiaus laukė „Psichas” bei dar keli asmenys.
Už tai, kad buvo kreiptasi į prokuratūrą, iš panevėžiečio pareikalauta mokėti nebe du, o dešimt tūkstančių JAV dolerių.
Pokalbio metu vyrai R.Okuličiui siūlė: jei nenori mokėti pinigų, tai tegul veža maisto produktų bausmę atliekantiems jų draugams. Jam buvo pagrasinta, jei nemokės, tai parduotuvė išlėks į orą.
„Tarp jų V.Rakausko tikrai nebuvo. 100 procentų garantuoju, kad jo ten prie pašto nebuvo”, – tvirtino R.Okuličius.
Paklaustas, iš kur taip tvirtai įsitikinęs, R.Okuličius minėjo, jei V.Rakauskas būtų buvęs prie pašto, tai tikrai prisimintų.
„Tada nuotrauką rodė, o dabar konkretų žmogų matau”, – aiškino panevėžietis.
Vėliau sekė kruvinieji Kūčių įvykiai.