Neseniai teismo sprendimu „Ekrano” bankroto administratoriumi pradėjusios dirbti bendrovės „Baklis” vadovas Gintaras Gelčys „Panevėžio rytui” sakė ryžtingai kovosiąs už kreditorių interesus.
„Sumažinti socialinę įtampą, perimti iš „Ekrano” administracijos bendrovės turtą ir patvirtinti kreditorių sąrašą – tai pirmieji mūsų darbai”, – sako G.Gelčys.
Pirmoji užduotis jau bus pradėta įgyvendinti šiandien – bankroto administratorius pradės dalinti tūkstančiams „Ekrano” darbininkų atleidimo iš darbo lapelius.
Pagal įstatymą ekraniečiai oficialiai iš darbo bus atleisti po 15 dienų.
Šios savaitės pabaigoje bendrovės „Baklis” direktorius jau ketina kreiptis į Garantinį fondą, kad šis išmokėtų ekraniečiams darbo užmokestį už prastovas.
Tikimasi, kad du minimalūs darbo užmokesčiai darbininkams bus išmokėti liepos viduryje.
Tai bus dalis visų ekraniečiams priklausančių pinigų. Nutraukus darbo sutartis, kiekvienam darbuotojui priklauso dviejų mėnesių vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jas „Ekrano” darbuotojai gaus tik po to, kai bus patvirtintas kreditorių sąrašas.
„Kreditorių sąrašas bus patvirtintas liepos antroje pusėje, – teigia G.Gelčys. – Tada dar kartą kreipsimės į Garantinį fondą”.
Todėl ekraniečiai geriausiu atveju visus pinigus atgaus ne anksčiau kaip rugsėjį.
Narplios įtartinus sandorius
Kai bus patvirtintas kreditorių sąrašas, bus pradėti kruopščiai tirti milžiniškos kineskopų įmonės sandoriai.
G.Gelčys teigia, kad visi sandoriai bus tikrinami, tačiau baiminasi, jog net 10 žmonių komandai gali neužtekti Bankroto įstatymo tokiems darbams numatyto laiko.
„Įstatymas reikalauja, kad būtų patikrinti 3 paskutinių metų (iki buvo paskelbtas bankrotas) sandoriai. „Ekranas” buvo milžiniška įmonė, todėl net didelei bankroto specialistų komandai reikės dirbti iš visų jėgų, kad įsitektų į įstatymo duoto laiko limito ribas”, – sako G.Gelčys.
Bankroto procedūra pagal įstatymą gali tęstis ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai būna paskelbta apie kreditorių sprendimą likviduoti bankrutavusią bendrovę. Sprendimą likviduoti kreditoriai turi priimti per tris mėnesius nuo bankroto bylos paskelbimo, tačiau būna, kad procesas užsitęsia.
Pavyzdžiui, kreditoriai gali prašyti teismo pratęsti bankroto procedūrą ir tuo atveju, jeigu bankrutavusios bendrovės sandorių tyrimo imasi prokurorai arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tokios tikimybės neatmeta ir „Panevėžio ryto” pašnekovas.
Kvies tarptautinės teisės specialistus
Tyrimo tempai, pasak „Panevėžio ryto” pašnekovo, labai priklausys ir nuo „Ekrano” įmonės vadovų geranoriškumo.
„Vienaip seksis tirti, jeigu įmonės vadovai bus geranoriški mūsų darbui, ir visiškai kitaip – jeigu jie bus mums priešiški”, – neslepia G.Gelčys.
Ekraniečių geranoriškumas labiausiai bankroto administratoriui pagelbėtų tiriant sudėtingus ir galbūt tik iš pirmo žvilgsnio neskaidrius sandorius.
Vis dėlto kai kuriais atvejais, anot pašnekovo, bankroto administratoriui tiriant vieną ar kitą „Ekrano” sandorį vien tik buvusių įmonės direktorių geranoriškumo gali neužtekti.
„Ekranas” buvo tarptautinė kompanija, todėl kai kuriuos bendrovės sandorius tirti be aukščiausios klasės tarptautinės teisės juristų bus neįmanoma. Jų pagalbos gali prireikti ir tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių tektų kreiptis į arbitražą”, – sako bendrovės „Baklis” direktorius.
„Ekrano” skolos 2005 metų pabaigoje siekė 323,576 mln. litų. Iš jų 220,777 mln. litų bendrovė yra skolinga SEB Vilniaus bankui, „Hansabankui”, „Hansa lizingui”, bankams „Snoras”, „Nord/LB Lietuva” bei „Nordea Bank Finland” Lietuvos filialui.
„Ekrano” turtas, sprendžiant iš dokumentų, yra vertas apie 500 mln. litų. Kiek iš tikrųjų jis vertas, paaiškės tik pradėjus jį pardavinėti. Beveik visas likvidus turtas yra užstatytas SEB Vilniaus bankui.
Įtarimai dar nepanaikinti
„Panevėžio rytas” jau ne kartą rašė apie tai, kad „Ekrano” kreditoriai turi pagrindo įtarti, jog kai kurie sandoriai buvo sudaromi turint tikslą kuo daugiau pinigų perkelti iš „Ekrano” bendrovės sąskaitos į elitinių ekraniečių kontroliuojamas įmones.
Beveik prieš dvi savaites vykusiame Seimo Ekonomikos komisijos posėdyje apie „Ekrano” savininkų įtartinus veiksmus kalbėjo ir Seimo nariai, ir ministerijų vadovai, ir net jų kolegos – pramonininkai.
Kai kurie Seimo nariai po posėdžio tvirtino, kad tiesiog būtina iki galo ištirti generalinio direktoriaus Eimučio Žvybo ir kitų vadovų priimtus sprendimus, o radus nusikaltimo požymių kelti baudžiamąją bylą dėl lėšų iššvaistymo bei įmonės atvedimo iki tyčinio bankroto.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tiesiai šviesiai paskelbė, kad „Ekrano” savininkai, tarp jų ir E.Žvybas, sąmoningai galėjo nustekenti bendrovę.
Pramonininkų išvados Seimui patvirtina bankininkų „Panevėžio rytui” išsakytas mintis apie tai, kad „Ekrano” veikla pastaraisiais metais atrodė labai neskaidri – beveik visi pirkimo – pardavimo sandoriai buvo atliekami per tarpininkus, o juos paprastai kontroliuodavo Aydinas Gizas.
„Ekrano” vadovai elgiasi keistai
Kai kurie bankininkai „Panevėžio rytui” yra sakę, kad nors jie ir kreditavo bendrovės veiklą, dažnai negalėdavo žinoti, už kiek parduodami kineskopai, kiek mokama už žaliavas. Tarpininkui sumokėta suma buvo žinoma, tačiau jis sau galėdavo pasilikti ir labai didelę dalį pinigų.
„Panevėžio rytas” jau rašė, kad vieną tokią finansinę operaciją, kurios metu daugiau nei 10 mln. litų nežinia už ką turėjo iškeliauti į „Ekrano” akcininko turko A.Gizo kontroliuojamą įmonę, bankininkai sustabdė.
Apie tai plačiai rašė ir „Panevėžio rytas”. Tačiau „Ekrano” bendrovės valdyba, kurios adresu daug priekaištų išsakė būtent Pramonininkų konfederacijos vadovai, bankininkai bei Seimo nariai, visą dėmesį kažkodėl sutelkė žiniasklaidai.
Išplatintame bendrovės valdybos pareiškime buvo teigiama, kad būtent žiniasklaida skelbia išgalvotus dalykus, todėl su ja bendrovės vadovai polemizuoti nesirengia. „Ekrano” vadovai tyla atsakė ir į kolegų – Pramonininkų konfederacijos – išsakytus priekaištus.
E.Žvybo vadovaujama bendrovė ir visuomenei atsisakė teikti bet kokią informaciją apie įtartinus sandorius.