Vilniuje ir Kaune savaitgalį buvo surengtos „Gyvūnų teisių dienos”. Jų iniciatoriai – iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises”, kuriai talkina Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD). Judėjimas už gyvūnų teises kilo XIX a. Anglijoje, o pas mus tuo susirūpinta visai neseniai – prisiminkime pirmąsias akcijas prie garsių kailių salonų.
Žmonės nebuvo abejingi
Akcija Kaune vyko prie Miesto sodo, gyvūnų teisių gynėjai pastatė palapinę ir rodė joje filmus, dalijo praeiviams lankstinukus, diskutavo su smalsuoliais.
„Jėzusmarija, už ką?!” – aiktelėjo močiutė, kai pamatė gyvūnų teisių gynėjų palapinėje prie Miesto sodo rodytame filme vištas ir viščiukus su nukirstais snapais. Vienas iš gyvūnų teisių gynėjų paaiškino priblokštai reginio močiutei, kad tokį sadistišką elgesį su šiais paukščiais padiktavo naudos bet kokia kaina siekimas. Mat vištos su nukapotais snapais nebepešioja viena kitos…
Tame filme buvo ir kitų sadistiško elgesio su gyvūnais scenų. Pavyzdžiui, fermose kiaulės, vištos įkalinamos taip, kad negalėtų net apsisukti ir tokioje pozoje gyvena ligi savo mirties.
Ji, beje, ateina greit. Ir ne vien todėl, kad kiaulė greitai pasiekia tam tikrą svorį, o vištos pradeda dėti per mažai kiaušinių. Lankstinukuose aiškinama, kad daugelis nenormaliai laikytų ir šertų gyvūnų nugaištų patys, nes, pavyzdžiui, manipuliuojant dirbtine šviesa ir augimą skatinančiais preparatais, vištų širdys ir plaučiai nespėja augti kartu su skeletu.
Gyvūnų teisės ir vegetarizmas
Ta pati močiutė, kuri aikčiojo dėl nukirstais snapais vištelių, pravirko, pamačiusi kitame filmo kadre tas pačias višteles, paleistas iš savo karcerių į laisvę – paukščiai kurį laiką stovėjo apstulbę, nežinodami, ką daryti, o paskui pradėjo žingsniuoti, juokingai keistai kilnodami kojas. Mat tai buvo pirmieji žingsniai jų gyvenime.
Dailės akademijoje studijuojanti grafiką Ieva Vaivaraitė judėjime už gyvūnų teises dalyvauja nuo 2000 metų. „Kaip ir kiti mano bendraminčiai, esu vegetarė, nes tai tiesiogiai susiję su sąvoka „gyvūno teisės”. Beje, vegetarizmo Lietuvoje pradininkas, rašytojas ir filosofas Vydūnas pasisakė prieš gyvūnų žudymą žmogaus naudai”, – kalbėjo jaunoji iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises” narė.
Anot I.Vaivaraitės, akcija skirta supažindinti visuomenę su gyvūnų teisių sąvoka, atkreipti žmonių dėmesį į naminių ir laukinių gyvūnų padėti šiuolaikiniame pasaulyje ir su tuo susijusias ekologines, ekonomines bei etines problemas.
Moralės klausimas
Tie kauniečiai, kuriems jau žinoma sąvoka „gyvūnų teisės”, I.Kanto gatvėje įsikūrusioje Lietuvos žaliųjų būstinėje klausėsi gydytojos homeopatės paskaitos apie darnios vegetarinės mitybos ypatumus, LGGD pirmininko Beno Noreikio pranešimo apie naminius, laukinius bei nelaisvėje laikomus egzotiškus ir laboratorinius gyvūnus bei su tuo susijusias problemas. Lietuvos žaliųjų judėjimo laikraščio „Žalioji Lietuva” redaktorius Andrejus Gaidamavičius pristatė antimedžioklinį judėjimą Lietuvoje ir užsienyje.
Beje, šaltakraujišku žvėrių žudymu Lietuvoje užsiima 40 tūkstančių vyrų armija, kuri 10 kartų didesnė nei Lietuvos šauktinių gretos. Anot A.Gaidamavičiaus, nepaskelbtas karas prieš gamtą Lietuvoje vyksta 10 kartų didesnėmis pajėgomis nei prieš bet kokį kitą priešą.
Tiesa, žmonija, milijonus metų žudė žvėris, nes neturėjo kito pasirinkimo. „Šiandien pasirinkimo skalė tokia plati, kad žudyti ar nežudyti tėra tik moralės klausimas. Medžiotojai taip „sureguliavo” gyvūnijos kiekį miške, kad dabar ten sutikti žvėrį tapo beveik neįmanoma”, – teigė A.Gaidamavičius.
Medžioklės priešininko nuomone, reiktų įsteigti Laukinių gyvūnų kontrolės ir apsaugos tarnybą, kurioje dirbtų visuomenininkai. Jie vieninteliai turėtų teisę gaudyti, o esant reikalui, ir nušauti gyvūną. Ši tarnyba saugotų laukinę fauną nuo nelegalaus jos paėmimo iš gamtos, šviestų visuomenę.
Neva visuomenės labui
Akcijos dalyviai teisūs, primindami Leonardo da Vinčio mintį, kad žmogus yra žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Nuo to laiko, kai buvo pasakyti šie žodžiai, prabėgo šimtmečiai, o žmogus netapo geresnis. Prie akcijos organizatorių palapinės vaikai vienas per kitą pasakojo apie matytus naminių gyvūnų kankinimo vaizdus: tyčia dviračiu pervažiuotą ar prie medžio prikaltą kačiuką, išmestus pro automobilio langą mažus šuniukus, padegtą katę, balkonuose ar kiemuose per karščius kankinamus be vandens šunis ir kt. Tai, žinoma, ne taip baisu, palyginus su tuo, ką patiria tie gyvūnai, kurie tampa „bandymų triušiais” atseit dėl žmogaus gerovės.
Mūsų labui gyvūnai nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS, negailestingai operuojami, sprogdinami ir pan. Rusų ir amerikiečių kosmoso agentūros, įgyvendindamos savo programas, beždžionėms į smegenis įmontavo elektrodus, į akis – daviklius, nupjovė uodegas, kad gyvūnai galėtų kelias savaites sėdėti, pririšti prie kėdžių per skrydį į kosmosą. Tačiau nemaža žmonijos dalis įvairiais būdais priešinasi tokiam nežmoniškam elgesiui su gyvūnais. Priešinamasi ir Lietuvoje.
Siūloma šviesti ir priešintis
B.Noreikio iniciatyva įvairiose Lietuvos mokyklose jau seniai integruotas į kitas pamokas mokymas apie gyvūnų gerovę. Tai itin apčiuopiamas indėlis į judėjimą už gyvūnų teises Lietuvoje.
Jaunieji akcijos Kaune dalyviai ketina savo interneto svetainėje animalrights.lt pradėti naują temą, skatinančią žmones pirkti ekologiškas daržoves. Mat gyvūnų teisių gynėjų nuomone, žmogus taip pat prievartauja ir augalus, genetiškai juos modifikuodamas ir naudodamas kitas priemones.
Jaunieji kovotojai už gyvūnų teises ragina kiekvieną klausimą, susijusį su gyvūnais, spręsti kaip įmanoma išmintingiau ir humaniškiau, pirkti tik tas higienos ir kosmetikos priemones, kurių gamintojai neatlieka jų bandymų su gyvūnais (tokios prekės pažymėtos atitinkamu užrašu arba apskritime pavaizduotu triušiuku), atsiminti, kad gyvūnai turi teisę gyventi ir būti laisvi.