Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo dirigentas Gintaras Rinkevičius, kaip ne kartą jau yra buvę, sekmadienį pradėjo Pažaislio muzikos festivalį.
Vienuoliktąjį – drauge su tarptautine komanda: solistais iš Rusijos Irina Krikunova ir Romanu Muravitskiu, Baltarusijos muzikinio teatro baleto artistais Julija Dziatko, Konstantinu Kuznecovu, Maksimu Kilejevu ir Grigorijumi Krukovskiu.
Tarp programos kūrėjų – choreografas Radu Poklitaru iš Moldovos ir latvis šviesų dailininkas Karlis Kaupužs, pristatę baletą „Romeo ir Džiuljeta”, kauniečių gerbiamas Kauno valstybinis choras su maestro Petru Bingeliu.
Dar vienas nekviestas ir nelaukiamas svečias buvo į vakarą stiprėjantis lietus. Vėlyvą koncerto pradžią padiktavo baleto trupės pasirodymui reikalinga nakties tamsa, kurioje turėjo žaisti reginio įspūdį didinanti šviesų dinamika, dailininko išmonė. Oras ne juokais išgąsdino festivalio šeimininkus. Kas jau kas, o jie gerai žino, kad, termometrui rodant 16 laipsnių šilumos, muzikantai gali nusilenkti publikai ir išeiti iš scenos. O čia dar solistai. „Perezimujem” (Peržiemosim), – ramino svečiai, nors vėjas bloškė lietaus šuorus ant mikrofonų. Maestro Gintaras Rinkevičius stebėjosi tokiu visuotiniu menininkų susiklausymu ir sakė, kad, matydami lietuje mirkstančią publiką, nė vienas negalėjo elgtis kitaip.
O publiką, matyt, atviliojo programa, – populiariosios klasikos pristatymas paprastai pasitvirtina, paskatina į renginį ateiti ir naujus žmones. Išankstinis susidomėjimas koncertu liudijo, kad Piotro Čaikovskio, Džiuzepės Verdžio, Džiakomo Pučinio, Gaetano Donicečio, Aleksandro Borodino muzika, vertingasis XIX a. pabaigos palikimas patraukė publiką.
Emocinė šio festivalio amplitudė labai ryški, o susidomėjimas renginiu neslūgsta.
Dar prieš koncertą numanomas publikos antplūdis paskatino pasirūpinti, kad sėdimų vietų užtektų bent trims tūkstančiams klausytojų, – keliais šimtais daugiau, negu būdavo.
Rodos, apskaičiuota tiksliai, nors ant sulytų suolų sėdėjo tik patys apdairiausieji: šiltai apsirengę ir su dideliais skėčiais. Iškalbingas muzikos suvienytų žmonių atkaklumas priminė koncertų salės miestui reikalingumą – ne vien Pažaislio festivalio koncertams, bet ir daugybei kitų lauko renginių nėra alternatyvos.