Pats sau daktaras Aiskauda

Nuo sužeidimų ir traumų niekas nėra apsaugotas. Svarbiausia, kad ištikus nelaimei mokėtume suteikti pirmąją pagalbą.

Artėjant vasarai visi sukrunta ir imasi veiklos: mamos vis dažniau kapstosi daržuose ir soduose, vaikai sėda ant dviračių ar vieni kitus gainioja lenktyniaudami riedučiais, tėčiai iš dėžių traukia įrankius ir griebiasi meistrauti. Deja, ne visada šie malonumai baigiasi laimingai. Auksarankiai neišvengia traumų ir neretai susižeidžia, skaudžiai numušdami plaktuku nagą ar įsipjaudami. Gydytojai pažymi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugusieji dažnai nežino, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą ir gydyti žaizdas. Apie tai kalbame su plastinės chirurgijos gydytoju dr. Ryčiu Rimdeika.

Traumos tyko visur

– Kokių sužeidimų dažniausiai pasitaiko buityje?

– Šiltuoju metų laiku žmonės važiuoja į gamtą dirbti arba pramogauti. Būtent tokiu metu medikai sulaukia daugiausia pagalbos prašančių pacientų. Ypač dažnos traumos, patiriamos gamtoje kepant mėsą ar ant atviros ugnies šildant dešreles.

Buityje nelaimingų atsitikimų įvyksta nuolat. Moterys paprastai susižaloja prie viryklės, gamindamos valgį. Be to, jos neretai nusidegina lygindamos drabužius arba iki žaizdų nutrina kojas avėdamos nepatogią avalynę.

Vyriškiai patiria ir sunkesnių traumų. Jie įsipjauna meistraudami, nusidegina lituokliu, susižaloja diskiniu ar elektriniu pjūklu.

Vaikai dažniausiai susižaloja ar nusibrozdina bėgiodami, važinėdami dviračiu. Tyrinėdami aplinką mažyliai labai dažnai griebia įkaitusius daiktus, užsiverčia virdulius ar puodus su karštu skysčiu.

Liaudies medicina nepasikliaukite

– Kaip tokiais atvejais tinkamai suteikti pirmąją pagalbą?

– Deja, žmonės vis dar dažnai griebiasi pasenusių bei profesionaliosios medicinos kritikuojamų veiksmų.

Pirmiausia žaizdą būtiną nuplauti fiziologiniu tirpalu ar tekančiu vandeniu – pašalinti nešvarumus. Jei žaizda kraujuoja, būtina sustabdyti kraujavimą, prispaudžiant tvarstį ant pažeistos vietos. Vėliau reikėtų žaizdą padengti priemone, kuri dezinfekuoja, drėkina ir skatina gijimą.

Jokiu būdu nenaudokite stipraus alkoholio, jodo tirpalo ar briliantinės žalumos – šios priemonės jau atgyvena. Jos sukelia skausmą ir gali pakenkti pažeistiems audiniams. Labiausiai žaizdai gydyti tinka hidrogelis, kuris užtikrina deguonies bei drėgmės apykaitą pažeistoje vietoje. Ant hidrogeliu padengtos žaizdos klijuokite pleistrą arba tvarstykite steriliu tvarsčiu.

– Kokios dažniausios klaidos gydant žaizdas namie?

– Reikėtų vengti vadinamųjų liaudiškų priemonių: ne tik pilti spirito, bet ir tepti įvairiais riebalais, aliejais, barstyti miltais, druska, purkšti neaiškios paskirties purškalais. Riebalų pagrindu pagaminti kremai ar putos trukdo gyti žaizdai, didina skausmą ir uždegimą, o kartais yra net žaizdos infekcijos priežastis.

– Vis dėlto žmonės nudegimus tepa aliejumi arba sviestu. Matyt, ne be reikalo…

– Tikrai be reikalo. Nudegusi žaizda ne sumuštinis, todėl aliejumi ar sviestu jos tepti nevalia – gijimas negerės ir skausmo nenumalšinsite. Kaip minėjau, tokios priemonės gali sukelti infekciją.

Namų vaistinėlė

– Tai kokių gi priemonių pravartu turėti po ranka?

– Tyrimai, atlikti per pastaruosius 10-15 metų, atskleidė, jog žaizdoms labai svarbi drėgmė. Taigi žaizdą gydant atviru būdu, kitaip tariant, ją džiovinant, gijimas sustoja. Palaikyti drėgmę sužeidimo vietoje padeda specialūs geliai ir hidrogeliai.

Anksčiau tik profesionalioji medicina naudojo tokio tipo vaistus, bet pastaruoju metu šalies vaistinėse pasirodė keletas hidrogelio pagrindu sukurtų preparatų, tinkančių ir vartoti buityje.

– Nuo tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos priklauso, ar liks randas ir kaip jis formuosis?

– Be abejo, rando formavimasis priklauso nuo tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos bei tolesnio žaizdos gydymo, taip pat nuo nudegimo vietos, ploto ir gylio.

– Ar galima išgydyti įsisenėjusius nudegimų randus?

– Tai priklauso nuo randų vietos ir dydžio. Senus randus galima paversti mažiau matomais, bet visiškai jų panaikinti neįmanoma. Naujus randus dažnai galima paslėpti, kad taptų beveik nematomi. Tikslesnę informaciją gali suteikti tik gydytojas, įvertinęs konkretų atvejį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.