Medikų savivaldos simboliu turinti tapti organizacija kiršina pačius gydytojus, o politikus verčia ieškoti slaptų interesų
Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS), atstovaujanti maždaug 80 proc. šalies medikų, protestuodama prieš Gydytojų rūmų steigimą aktyviai renka parašus ir ketina įrodyti, kad toks sumanymas visiškai netikęs ir net prieštarauja Konstitucijai.
Gydytojų rūmų idėja kilo daugiau kaip prieš metus. Šiandien ji turi jau visiškai realų įstatymo projekto „kūną” ir net yra įrašyta į birželio mėnesio Seimo darbų programą. Tiesa, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė neatmeta galimybės, jog projekto svarstymas bus nukeltas į žiemos sesiją.
Įstatymo nebruks
„Žinoma, jei medikų bendruomenė sakys, kad jai nereikia savivaldos, niekas to įstatymo per prievartą nepriims”, – tikino Mikutienė.
Darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti Gydytojų rūmų įstatymo projektą, sudaryta 2005 metų kovo 8 dieną. Šiuo metu parengtas ir svarstomas trečias projekto variantas. „Neskubame priimti įstatymo, nes jis turi tapti savas. Medikai patys privalo susikurti savivaldos modelį, tada jis bus efektyvus ir žmonėms bus gera pagal jį dirbti”, – kalbėjo Mikutienė.
Pasak komiteto vadovės, profesinė savivalda labai svarbi bet kurioje srityje. Gydytojų rūmai būtų pagal Asociacijų įstatymą veikianti visuomeninė organizacija, vykdanti numatytas funkcijas, turinti savo sąskaitą ir kt. Jie padėtų suburti medikų bendruomenę, įtrauktų ją į valstybės reikalus. Gydytojų rūmams norima suteikti nemažai galių – spręsti medikų licencijavimo, kvalifikacijos kėlimo ir kitus klausimus.
Mikutienės teigimu, „visame pasaulyje einama į profesinę savivaldą”. Paklausta, kaip būtų finansuojama Gydytojų rūmų veikla, komiteto pirmininkė atsakė, kad tuo atveju, jei šiai organizacijai būtų priskirtos valstybinės funkcijos (licencijavimas, kvalifikacijos kėlimas – aut.), reikėtų stengtis gauti lėšų iš valstybės. „Nesant finansavimo ir geriausią idėją galima diskredituoti”, – sakė Mikutienė.
Įžvelgia interesus
Vienos nuomonės dėl Gydytojų rūmų steigimo nėra ir Seimo Sveikatos reikalų komitete. Opozicijos atstovai nepritaria, kad projektas apskritai būtų svarstomas. Jų nuomone, šiuo metu, kai gana efektyviai dirba įvairios profesinės gydytojų organizacijos ir LGS, nėra jokio reikalo steigti Gydytojų rūmų.
Pasak komiteto nario konservatoriaus Antano Matulo, Mikutienės raginimas kuo greičiau priimti įstatymą yra nekorektiškas, o teiginys, esą Gydytojų rūmai kuriami esant iniciatyvai iš apačios, visiškai neatitinka tikrovės. „Tik kelių pagal specialybę susibūrusių organizacijų vadovai pritaria rūmų idėjai, jie ir sudaro darbo grupės pagrindą, o visi kiti medikai – nepritaria”, – tvirtino Matulas.
Anot jo, kai kuriems žmonėms, firmoms, organizacijos būtų daug lengviau kalbėtis su viena medikus vienijančia organizacija negu su keliomis. Lengviau būtų dirbti ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Jai pakaktų vienos medikų organizacijos nuomonės. „Įtariu tam tikrų žmonių interesą. Jis gali būti ir materialinis – už atlygį sukurti tokią organizaciją, su kuria būtų lengviau dirbti įvairioms firmoms ar tarnyboms”, – dėstė savo versiją Matulas.
Parlamentaras prisiminė, kaip pernai Kaune per komiteto posėdį, kuriame dalyvavo LGS ir kitų profesinių medikų organizacijų atstovai, visi kategoriškai pasisakė prieš tokio įstatymo projektą ir prašė neskubėti. Tačiau procesas vyksta toliau. „Duok, Dieve, kad jis sustotų laiku. Priešingu atveju tam tikros tarnybos turėtų susirūpinti, kodėl tai daroma. Galima įtarti, jog kažkas spaudžia”, – kalbėjo Matulas.
Kreipėsi net į prezidentą
Griežtai Gydytojų rūmų idėją kritikuojanti LGS savo argumentus išdėstė kreipimesi į prezidentą, Seimo narius, įvairias institucijas.
„Gydytojų rūmų įstatymo iniciatyva kyla iš valdžios institucijų ir pareigūnų. Įdomu, kieno savivaldą jie įgyvendins – Seimo Sveikatos reikalų komiteto, parlamentarų? Jei 70 proc. Lietuvos gydytojų mano, kad tokia savivaldos forma nereikalinga, kam steigiami Gydytojų rūmai?” – klausiama pareiškime.
LGS nuomone, toks įstatymas prieštarautų Konstitucijai, Asociacijų įstatymui, be to, kyla abejonių dėl daugelio jo straipsnių. Pavyzdžiui, kas išlaikys Gydytojų rūmus? Ar gali valstybė skirti lėšų asociacijai (visuomeninei organizacijai), atliekančiai tokias pat funkcijas kaip ir valstybės išlaikomas medicininis auditas?
„Tik Lietuvoje visuomeninė organizacija gali būti kuriama iš viršaus. Gal yra koks nors interesas?” – svarstė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. Jo teigimu, su Seimo pirmininku bus mėginama išsiaiškinti, kodėl projektas buvo įrašytas į darbotvarkę, jei tam prieštaravo 50, pritarė 6, o susilaikė 40 parlamentarų. Be to, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, išskyrus Mikutienę bei Juozą Oleką, kurio tąkart nebuvo, anot Labanausko, balsavo prieš. „Vadinasi, Seime anarchija?” – stebėjosi LGS prezidentas.
Mikutienės teigimu, LGS vienintelė taip priešinasi Gydytojų rūmų steigimo idėjai. Parlamentarė spėja, jog galbūt LGS bijo konkurencijos, o gal taip elgtis ją skatina nenoras medikų bendruomenėje skleisti demokratines idėjas. „LGS vadovams nedera taip elgtis. Negerai, kai vykdoma skaldytojiška veikla”, – sakė Mikutienė.