Panevėžietė verslininkė Tamara Bagdonienė sako savęs nelaikanti karinga moterimi – dažniau šypsosi nei pyksta, tačiau dvejus pastaruosius metus jos rytai prasideda neigiamų emocijų pliūpsniais.
Kranto gatvės namo antrame aukšte įsikūrusi T.Bagdonienė ramybę prarado tuomet, kai toje gatvės atkarpoje, kurioje ji gyvena, buvo pradėti rinkti mokesčiai iš automobilių vairuotojų.
Nuo Kranto gatvės pradžios iki 23-iuoju numeriu pažymėto namo miesto savivaldybė yra apmokestinusi 44 automobilių stovėjimo vietas.
Dieną jaučiasi kaip benamė
„Turiu suspėti iki aštuntos valandos ryto įšokti į savo mašiną ir varyti ją kuo toliau nuo namų. Jeigu to nepadarau, kontrolieriai oranžinėmis liemenėmis reikalauja sumokėti rinkliavos mokestį – 2 litus.
Mane žeidžia toks reikalavimas, nes manau, kad niekuo nesiskiriu nuo atokiau miesto centro gyvenančių panevėžiečių, kurie savo automobilius gali laikyti kur nori ir už tai nemoka”, – „Panevėžio rytui” sakė T.Bagdonienė.
Moteris dieną tampa savotiška tremtine ir bename, net stengiasi negrįžti namo pietauti, o vakare parvažiuoja po 17 valandos, kai baigiasi mokesčio rinkimo laikas.
Nemokėjo ir nemokės
Nuo konfliktų su kontrolieriais darbo dieną pradedanti panevėžietė teigė, kad gavusi dozę pykčio ji kuriam laikui praranda gerą savijautą ir darbingumą.
Tačiau T.Bagdonienė įsitikinusi, jog yra teisi, ir rinkliavos mokesčio niekada nemoka. Ji to daryti ir nesirengia, todėl sako jaučianti, kad iki atviro incidento testinga vieno žingsnio.
Pasak verslininkės, jeigu kontrolieriai iškvies eismo priežiūros specialistus ir šie užblokuos jos automobilio ratą, ji priims iššūkį ir įsitrauks į atvirą kovą.
„Tuomet nufotografuosiu blokavimo įrenginį, automobilį ir, jeigu bus koks įbrėžimas, jie man nupirks naują mašiną. Be to, rinkliavos sumanytojus paduosiu į teismą”, – sakė Kranto gatvės gyventojų interesams atstovaujanti T.Bagdonienė.
Taika truko labai trumpai
Kita vertus, svarstė moteris, šį konfliktą galima išspręsti taikiai: „Juk karas dažniausiai nenaudingas abiem kariaujančioms pusėms”.
Miesto valdžia esą galėtų įrodyti, kad jai rūpi Kranto gatvės gyventojai, ir leisti jiems automobilius apmokestintoje atkarpoje laikyti nemokamai.
Verslininkė teigė ne kartą prašiusi valdininkų atkreipti dėmesį į šią problemą, tačiau niekas konkrečiai jai padėti negalėjo, tik siuntinėjo vieni pas kitus.
Tiesa, po pokalbių su savivaldybės transporto specialistais kontrolieriai kurį laiką iš T.Bagdonienės pinigų nebereikalavo, abi pusės buvo net pradėjusios rytais draugiškai sveikintis.
Tačiau po kelių mėnesių į Kranto gatvę atėjo naujai priimti dirbti žmonės ir konfliktai atsinaujino.
Kiemo visiems neužtenka
Pasak T.Bagdonienės, jos namo vidinis kiemas labai ankštas, į jį labiausiai pretenduoja pirmo aukšto gyventojai, kurių butų langai yra į kiemo pusę. Todėl ji priversta savo automobilį laikyti Kranto gatvėje.
Verslininkės žiniomis, kituose miestuose yra kitokia tvarka: Vilniuje ir Rygoje apmokestintų gatvių gyventojai turi specialius parkavimo leidimus.
Ji svarstė, kad miesto valdžia galėtų nesunkiai atgauti lėšas, kurias prarastų suteikdama nemokamus leidimus gyventojams: tereikėtų centrinėse gatvėse dažniau pabudėti eismo priežiūros specialistams ir jie sulaikytų aibes pažeidėjų bei pririnktų baudų.
Pasak T.Bagdonienės, centrinėse gatvėse, kur greitis ribojamas iki 30-40 kilometrų per valandą, neretai automobiliai ir motociklai kriokdami praskrieja beveik 100 kilometrų per valandą greičiu.
Ukmergės gatvės pradžioje gyvenantys panevėžiečiai taip pat skundžiasi, kad kai kurie automobiliai įžūliai paliekami ten, kur kelio ženklai tai daryti draudžia, o prekes į mažas parduotuvėles ir kavinukes atvežantys didžiuliai sunkiasvoriai furgonai užkemša eismą, laužo šaligatvius ir nuolat kelia pavojų praeiviams.
Lengvatos – tik invalidams
Vilniuje parkavimo vietų priežiūra ir mokesčių rinkimu rūpinasi savivaldybei priklausanti įmonė „Susisiekimo paslaugos”.
„Panevėžio rytui” šios įmonės darbuotojai paaiškino, kad apmokestintų miesto zonų gyventojai savo automobilius gali palikti gatvėje, jeigu turi įmonės išduotą specialų leidimą. Šis leidimas metams kainuoja simboliškai – 15 litų.
Tačiau gauti tokį leidimą gali tik tie gyventojai, kurie įsikūrę namuose, neturinčiuose vidinio kiemo.
Panevėžyje vietine rinkliava už naudojimąsi apmokestintomis automobiliams statyti vietomis rūpinasi taip pat savivaldybei priklausanti bendrovė „Panevėžio gatvės”.
Rinkliavos tarnybos viršininkas Stasys Dautaras „Panevėžio rytui” sakė, kad apmokestinamose gatvėse gyvenančių vairuotojų automobiliams lengvatų nenumatyta.
Nemokamai automobilius prie turgaus bei miesto centre ir jo prieigose gali palikti tik neįgalieji, turintys rinkliavos nuostatus atitinkantį nustatytą nedarbingumo lygį. Tačiau šiems vairuotojams privalu aiškiai matomoje vietoje, automobilyje, palikti apie invalidumą informuojantį specialų ženklą.
Kitiems panevėžiečiams, net jeigu jie ir gyvena apmokestintose gatvėse, jokios lengvatos nesuteikiamos. Pasak S.Dautaro, nuolat naudojantis tomis stovėjimo vietomis naudingiausia įsigyti nuolatinį leidimą. Jis mėnesiui kainuoja 40 litų.
Tačiau, S.Dautaro žiniomis, tokio leidimo gyventojai neperka, o stengiasi rinkliavos metu savo transportą palikti kiemuose. Galimybe pigiau naudotis stovėjimo vietomis centre dažniau naudojasi įmonės.
Mokėti tenka už patogumą
Paklaustas, ar žino apie Kranto gatvės gyventojų ir kontrolierių konfliktus, S.Dautaras leido suprasti, kad yra girdėjęs apie vienos moters nepasitenkinimą, bet niekuo jai padėti negalįs.
Pasak jo, vietinę rinkliavą už naudojimąsi gatvėmis ir aikštėmis nustato miesto taryba – panevėžiečių išrinkti politikai, o gatvių sąrašą patvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
„Ta moteris gyvena miesto centre ir moka už patogumą bei prestižą. Visame pasaulyje gyventi miesto centre yra brangiau. Kiekvieno žmogaus teisė pasirinkti, kur gyventi”, – svarstė S.Dautaras.
Panašiai kalbėjo ir savivaldybės Ūkio skyriaus miesto transporto poskyrio vyriausiasis eismo koordinatorius Rimas Valkavičius.
S.Dautaras teigė pats gyvenantis Žemaičių gatvės mikrorajone, ten daugiabučių kiemai nuolatos užkimšti automobiliais, todėl savąjį jam tenka palikti tolokai ir namo kulniuoti pėsčiomis.
Pasak jo, anksčiau miesto centre, pavyzdžiui, Vasario 16-osios gatvėje būdavo daugybė automobilių. Netvarkingai sustatyti, jie trukdė eismui, kartais gatve nebegalėdavo pravažiuoti autobusai. Apmokestinus stovėjimo vietas, gatvės tapo erdvesnės, automobilių jose sustoja vos vienas kitas.
Rinkliava duoda pelno
Kamščius ir automobilių srautus mokesčiais tirpdanti Panevėžio savivaldybė iš viso yra apmokestinusi 703 stovėjimo vietas 19-oje centre ir arčiau jo esančių gatvių bei aikščių atkarpų.
S.Dautaro teigimu, šiose vietose dirba 19 kontrolierių, daugiausia moterys.
Mokestis už stovėjimo vietas Panevėžyje renkamas jau apie dešimt metų, rinkliavos tarnybos išlaikymas atsiperka ir duoda pelno.
Pernai vietinės rinkliavos mokesčio surinkta 245 tūkstančiai litų, beveik 100 tūkstančių litų iš šios sumos pervesta į miesto biudžetą.
Kontrolieriams mokamas tik minimalus mėnesio atlyginimas, todėl šie darbuotojai labai dažnai keičiasi.
„Ieškome per darbo biržą, laikinam darbui priimame, bet jeigu žmogus susiranda geresnį darbą, neatkalbinėjame. Šis darbas yra labai sunkus, dažnai tenka atremti vairuotojų psichologinį nusiteikimą prieš rinkliavas”, – sakė S.Dautaras.
Jo nuomone, iš uždirbto pelno už rinkliavas reikėtų kasmet įrengti po kelis parkomatus ir pamažu atsisakyti žmonių darbo.