Bronchų astma sergu jau 14 metų – tiek, kiek vyksta reforma. Ir su kiekvienu nauju sveikatos apsaugos ministru darosi vis sunkiau ne tik pacientams, bet ir medikams. Gydytojai visai užspausti, išgalvotos visokios vaistų išrašymo, lovų kvotos, nebeleidžiama guldyti sergančių į ligoninę”, – savo nuomonę apie mūsų sveikatos apsaugą išsakė apie 100 žmonių subūrusio Klaipėdos astmos klubo „Viltis” pirmininkas Verneris Kasparavičius.
„Periodiškai kas tris mėnesius Sveikatos apsaugos ministerija prigalvoja mums kokių nors problemų”, – pritaria ir Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė.
Pacientų teisės ginantys klubai ir jų asociacijos pabrėžia, jog norint gauti visavertį gydymą ar reabilitaciją – reikia nuolat dėl to kovoti.
Tenka vis kovoti
„Politikai su mumis bendrauja dėl paukščiuko, dažniausiai prieš rinkimus. Žada į mūsų poreikius atsižvelgti, bet ateina nauja valdžia – vėl reforma iš naujo”, – guodėsi ministerijų ir Seimo koridorius išmindžiojęs klaipėdietis V. Kasparavičius.
„Sveikatos apsaugos įstatymai priimami neatsižvelgiant į ligonių poreikius, patarimus ir nuomonę – pasiremiama vieno ar dviejų gydytojų patarimais, ir to rezultatas – suprastėjusi gydymo kokybė”, – pasakoja E. Kvedaraitė.
Didelę sumaištį ir ligonių nepasitenkinimą buvo sukėlęs praėjusių metų gruodžio mėnesį pasirodęs sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo didesnių dozių astmos vaistus kortikosteroidus buvo galima išrašyti tik po specialisto konsultacijos trim mėnesiams.
„Kovojom ilgai, neseniai įsakymas pakeistas ir didesnių dozių kortikosteroidai jau išrašomi ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui”, – konstatuoja pokalbininkė.
Tą laikotarpį, kol „kovota”, žmones vargino dar didesnės nei paprastai eilės pas specialistus ir bendrosios praktikos gydytojus. Dėl to kai kurie net nusprendė reikalingų jiems vaistų atsisakyti, vietoj jų gerti kitus ar mažinti dozę, papildomai gerdami prednizoloną.
Nuolat susidurti su aukštais valdininkais tenka kovojant, kad nebūtų sumažintas vaistų kompensavimas. „Vis pabrėžiama, kad astmai gydyti išleidžiama daug pinigų ir antri metai bandoma sumažinti kompensavimą iki 80-90 proc. Nepavyksta to padaryti, tai vis kitais būdais bandoma taupyti pinigus”, – sakė E. Kvedaraitė.
Netinkami vaistai
Žinia, pagrindinis būdas kontroliuoti astmą yra vaistai. Tinkamai parinkti medikamentai leidžia normaliai jaustis, dirbti.
Tačiau net jei pulmonologas skyrė pacientui gerą vaistą, tai nereiškia, jog jis jį ir gaus.
„Gydytojai nenori rašyti brangesnių vaistų, nes juos varžo kvotos. Jie linkę išrašyti trumpo veikimo priepuolį stabdančius inhaliatorius, kurių reikia vartoti po dvi dozes keturis kartus per dieną, o ilgo veikimo brangių priešuždegiminių medikamentų nenori išrašyti”, – sakė V. Kasparavičius.
Daugiau problemų, pasak E. Kvedaraitės, – kaimuose. Čia dirbantys bendrosios praktikos gydytojai linkę išrašyti kuo pigesnį vaistą. „Žmonės skundžiasi, kad konsultantas išrašo vieną vaistą, o grįžus į ambulatoriją rašomas kitas, pigesnis, aiškinant, kad nėra lėšų. Mieste gali nueiti pas konsultantą, pakeisti gydytoją, jei šis nepatinka, o kaime tos galimybės nėra”, – pasakojo asociacijos prezidentė.
Žmones vargina netvarka poliklinikose, ilgos eilės prie kabinetų. „Net ir turint talonėlį, tenka išlaukti valandą ir dar ilgiau. Žmonės dūsta eilėse, kartais net nepriėję iki gydytojo išvežami į ligoninę”, – sakė V. Kasparavičius.
Trūksta informacijos
Viena didžiausių sergančiųjų astma problemų – informacijos apie vaistų vartojimą stoka. Popieriais apkrauti gydytojai pacientui negali skirti daug laiko – neišaiškina, kaip ir kokiom dozėm įkvėpti paskirtus medikamentus, kokia jų paskirtis, rūšis, veikimo laikas.
„Neteisingai vartojami vaistai neduoda jokio efekto, – pasakojo V. Kasparavičius. – O vaistai nuo astmos labai skirtingi, įvairiausių rūšių, kiekvienu inhaliatorium, disku reikia mokėti naudotis, kad vaistas patektų ten, kur reikia, ir duotų efektą.”
Užsienyje, pasakoja E. Kvedaraitė, sergančiųjų astma informavimu bei mokymu užsiima specialūs kabinetai – tik baigus mokymą skiriami vaistai nuo šios ligos.
Šią spragą bando užpildyti astmos klubai. Šiuo metu jų Lietuvoje jau yra apie 30, tačiau jų per maža, kad visiems būtų prieinami. Be to, klubus lanko tik aktyvūs žmonės.
Tik svajonės
„Reabilitacija liko tik svajone. Retas kuris gauna ją, nors po ligos paūmėjimo ji reikalinga”, – tikino E. Kvedaraitė.
„Sanatorinis gydymas gaunamas per didelį triukšmą, – pritaria V. Kasparavičius. – Arba atsiguli už pinigus. Pastebėjau, jog sanatorijose gydosi ne tie žmonės, kuriems tai reikalinga, nuvažiuoji ir pamatai gydančios įstaigos medikus”.
V. Kasparavičiaus pastebėjimu, poliklinikoje gauti reabilitacines paslaugas ne taip sunku, tačiau ji nėra veikminga, kadangi kai kurių procedūrų tenka laukti 3-4 savaites.
Vis dažniau pastaruoju metu į klubo „Viltis” pirmininką kreipiasi ligonių, kurie klausia, ką daryti, kad jų neguldo į ligoninę net sergant plaučių uždegimu. Naujas įsakymas, premijomis skatinantis guldyti kuo mažiau ligonių, patekimą į stacionarą padarė problemiškesnį.
„Gydytojai delsia paguldyti, o kai galų gale žmogelis paguldomas, jam priekaištaujama: „Kur anksčiau buvai?”, – įsakymo logikos nesupranta V. Kasparavičius.
Kita svarbi problema, mano jis, ta, jog nedarbingų, mažas pensijas gaunančių pacientų ligoninėje paprašoma patiems nusipirkti brangių jiems reikalingų vaistų. „Aš patariu: nusipirkit tuos vaistus, pasiimkit čekį ir eikit į Ligonių kasas – kompensuos. Tačiau kai apie tokį ketinimą sužino medikai, nebeleidžia tų vaistų pirkti”.