Dujų fabriką vaiduokliai „valdys” nebeilgai

Dar vienai miesto žaizdai – apleistam buvusiam dujų fabrikui atstatyti ir išsaugoti jau šią vasarą tikimasi pradėti ieškoti investuotojų.

Bendrovės „Vaiduoklių draustinis” užsakymu sklypo Liepų gatvėje 47, kur yra 1860-1861 metais statyto komplekso liekanos, detalusis planas jau parengtas ir derinamas.

Jei neiškils sunkumų, liepos mėnesį tikimasi procedūras baigti, tačiau kas atsiras buvusiame fabrike, – kol kas dar neaišku.

Nori išsaugoti

Svarstoma, kad be papildomo užstatymo nė vienas investuotojas nesiryžtų restauruoti dujų fabriko. Pasak „Vaiduoklių draustinio” direktoriaus Sauliaus Balčiūno, kol nebuvo detaliojo plano, galimi investuotojai apie dujų fabriko ateitį kalbėtis nenorėjo.

Nepaisant sunkumų, norima, kad viskas būtų išsaugota. Anot S. Balčiūno, privatizuojant buvo iškelta tik sąlyga išlaikyti siluetą, tačiau šis objektas klaipėdiečiams esąs labai brangus, todėl išliks ir spalva, ir plytos, ir jų raštas.

„Ten bus bet kas, kas komerciškai bus naudinga ir padės išsaugoti objektą”, – sakė S. Balčiūnas.

Dujų saugyklose svarstyta įrengti ir alaus restoraną, ir visuomeninių pirčių kompleksą ar net nestandartinius butus, vadinamuosius loftus. Prieš metus gautas pasiūlymas investuoti 17 mln. litų ir įrengti čia sporto kompleksą, tačiau pasiūlymo atsisakyta.

Pasak S. Balčiūno, toks objektas neatitiktų vietos dvasios, be to, neatitiktų ir dydžiai, todėl baimintasi, kad būtų prasidėję griovimai ir pertvarkymai.

Ekspertai – griežti

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybai pateikus svarstyti detalųjį planą, kalbėta, kad dujų fabrike galėtų atsirasti apartamentų viešbutis.

Pasak detalųjį planą rengusios architektės Margaritos Ramanauskienės, prie užsakovui priklausančių pastatų formuojami trys žemės sklypai: prie dujų saugyklų, buvusio direkcijos pastato, kur dabar yra butai, ir dar vienas – kelių aukštų maždaug 50 vietų garažui, kuris yra numatytas miesto parengtoje automobilių stovėjimo schemoje.

Prie dujų saugyklų prisišliejusio naujo pastato cokoliniame aukšte būtų statomi automobiliai, o kituose aukštuose galėtų būti restoranai, konferencijų salės, kazino. Naujas pastatas planuojamas iki 8 metrų aukščio.

Pasak Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, šio detaliojo plano laukta seniai, nes dujų fabrikas nyksta akyse.

Nors ir džiaugdamasi dėl žengto konkretaus žingsnio išsaugoti dujų fabriką, ekspertų taryba detaliajam planui nepritarė siūlydama griežtai reglamentuoti, kur ir kiek galima naujai užstatyti, kad senasis pastatas nebūtų užgožtas naujų.

Kainavo 120 tūkst. talerių

Dujų fabrikas – pirmas didesnis pramoninis statinys, pastatytas po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Iš pradžių dujų fabriką buvo planuojama statyti prie Danės. Tačiau grunto tyrimai parodė, kad statyba čia negalima. Todėl fabrikas buvo pastatytas netoli miesto kapinių, prie kelio į Luizės dvarą (dabar – Liepų gatvės tęsinys).

Ši vieta nebuvo patogi, nes akmens anglį, kuri buvo reikalinga dujų gamybai, reikėjo vežti nuo Danės uosto vežimais. Vėliau fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto geležinkeliu.

Dujų fabrikas buvo pastatytas iš miesto lėšų – miesto seimelis 1860 metais gruodžio mėnesį nutarė dujų stotį statyti miesto sąskaita ir tam skyrė lėšų: 120 tūkst. talerių arba 360 tūkst. markių. Vos po 10 mėnesių fabrikas buvo pastatytas ir pradėjo veikti. Tiesa, pirmaisiais metais dujų fabrikas pelno nedavė. Beje, tūkstančio kubinių pėdų dujų kaina 1868 m. buvo 2 taleriai.

Dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą. Vėliau greta fabriko iškilo vandentiekis, skerdykla. Klaipėdos dujų įmonės kompleksą sudarė keliolika pastatų: čia buvo cechai, aparatinė, valyklos, aušyklos, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, administraciniai ir gyvenamieji pastatai. Aštuoniakampės saugyklos ir administracinis pastatas liko iki šiol.

1894 m. fabrikas buvo rekonstruotas: padaugėjo pastatų, buvo sudarytos geresnės sąlygos darbininkams. Jiems buvo įrengta valgykla, prausyklos, net pastatytas aparatas, gaminęs pigų limonadą ir selterį.

Dujos Klaipėdoje buvo naudojamos apšvietimui – 1905 m. mieste buvo apie pusė tūkstančio dujinių gatvės žibintų. Dujinį apšvietimą turėjo Uosto valdyba, Šaulių namai, Mokytojų seminarija, Miesto taupomoji kasa ir kt. Vėliau dujos buvo pradėtos naudoti viryklėms bei pramonės įmonėms. Dujų fabrikas gamino ne tik dujas, bet ir koksą, dervą, benzolą ir kt.

1930 metais miesto dujotiekio tinklas siekė 44 kilometrus. Pradėjus veikti elektrinėms, elektra tapo dujų konkurente. Tačiau tarpukariu atokiau nuo miesto centro dar tebedegė dujiniai žibintai.