Lietuvos rusai pas Putiną negrįš

Lietuvoje gyvenantys rusai galimybę grįžti į savo tėvų žemę vertina skeptiškai.

Žinia, Rusijos Federacijos valdžia rengia naujos valstybinės programos koncepciją, numatančią savanorišką rusų tautybės žmonių grįžimą iš Baltijos šalių bei Nepriklausomų valstybių sandraugos. Jau šią savaitę ši koncepcija bus pristatyta šalies prezidentui Vladimirui Putinui.

Tačiau Lietuvos rusų nuomone, tai esanti nieko neverta iniciatyva. Mat, anot jų, gyvenimo Lietuvoje standartai esantys gerokai aukštesni nei jų tėvynainių Rusijoje, tad protėvių žemė juos traukia nebent tik savo kultūra, bet ne gyvenimo sąlygomis.

Laukia 20-ies tūkstančių

Repatriacijos tema Rusijoje gimė prieš pusmetį, kai imta ieškoti būdų darbo jėgos trūkumo problemai išspręsti.

Be būtinybės didinti gimstamumą, praėjusių metų pabaigoje politinė partija „Vieninga Rusija” iškėlė ir kitą idėją – sugrąžinti savo tėvynainius, po SSRS griūties likusius kitose valstybėse. Šiuo tikslu šių metų vasarį speciali darbo grupė su šalies prezidento patarėju Viktoru Ivanovu priešakyje ėmė rengti atitinkamą valstybinę programą.

Nors rusų savanoriško grąžinimo į etninę tėvynę programa dar nepatvirtinta, spėjama, kad jos įgyvendinimas Rusijai kainuotų dešimtis milijardų rublių.

Tačiau tokia didelė kaina už dirbtinį gyventojų skaičiaus didinimą Rusijos valdžios nebaugina: penkių Rusijos sričių (Primorės, Kalugos, Tverės, Krasnojarsko ir Kaliningrado) gubernatoriai jau pareiškė esą pasiruošę priimti repatriantus.

Viena patraukliausių vietų sugrįžti vadinama mūsų kaimynystėje esanti Kaliningrado sritis. Tikimasi, kad čia turėtų plūste plūsti rusakalbiai, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Rusijos spauda pasimėgaudama cituoja Kaliningrado srities gubernatoriaus Georgijaus Boso žodžius, jog įgyvendinant repatriacijos programą Kaliningrade turi būti sukurtas specialus persikėlėlių centras, priimsiantis 20 tūkstančių žmonių ir suteiksiantis jiems tiek darbo vietų.

Paneigė pranešimus

Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje ministras patarėjas Vladas Lastauskas „Vakarų ekspresui” teigė žinąs apie G. Boso rinkiminius pažadus.

„Dar praėjusių metų rudenį jis dėstė, kad pagal pragyvenimo lygį Kaliningrado sritis per penkerius metus turėtų pasivyti Lietuvą ir Lenkiją, per 10 metų – Europos Sąjungą, o per tą laiką gyventojų skaičius turėtų padidėti tris kartus, – pasakojo V. Lastauskas. – Tačiau gubernatorius neaiškino, kokiu būdu tai bus padaryta. Maža to, jis neseniai paneigė rusų žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, neva gyventojų skaičiaus didinimas bus susijęs su persikėlėliais iš Baltijos šalių.”

Anot pašnekovo, Kaliningrade dėl ruošiamos repatriacijos programos jokio ažiotažo nesijaučia. Jis abejoja, jog situacija pasikeistų ir ateityje: „Kaliningrade dar nėra pasiektas toks lygis, kad čia dirbti važiuotų net ir itin didelę nostalgiją Rusijai jaučiantys Lietuvos rusai. Iki šiol negavome jokių pranešimų ir iš Kaliningrado srities administracijos.”

Laužta iš piršto

Ar patvirtinus programą mūsų šalyje gyvenantys rusai skubės keltis gyventi bei dirbti į Rusiją, abejojo ir Lietuvos rusų sąjungos atstovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje Olegas Fominas.

„Apskritai apie tą programą nieko nesu girdėjęs. Nemanau, kad ji sudomins mūsų tautiečius. Sunku pasakyti, ką Rusijos valdžia turėtų pažadėti, kad rusai viską mestų ir važiuotų į Rusiją. Ko gero, viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Aš, pavyzdžiui, tikrai negrįžčiau į Rusiją: gimiau Lietuvoje, turiu čia šeimą, būstą, darbą.”

Anot O. Fomino, kalbos, esą Lietuvoje gyvenantys rusai tekeikia vietinę valdžią ir laukia progos kuo skubiau grįžti į gimtąją Rusiją, – iš piršto laužtos.

„Jeigu kas mano, kad būtent dėl to rusai neskuba mokytis lietuvių kalbos, klysta. Jeigu žmogus nori pats įveikti kalbos barjerą, tai Lietuvoje užsiiminėdamas konsumacija jis gali nors ir japonų kalbą išmokti”, – juokavo Tarybos narys.

Rusija netraukia

Kalbas apie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gyvenančių rusų siekį kuo skubiau grįžti į Rusiją prasimanymams priskyrė ir Lietuvos rusų kultūros centro direktorė Tatjana Jasinskaja.

Pasak jos, netiesa, kad rusakalbiams Lietuvoje yra blogai: „Prieš kokius septynerius metus dar buvo galima apie tai diskutuoti, tačiau dabar galima kalbėti tik apie sėkmingai vykstančią rusakalbių adaptaciją.

Persikelti gyventi į Rusiją gali norėti nebent tie rusai, kurie turi Rusijos Federacijos piliečio pasą. Tačiau tokių yra labai mažai. O važiuoti į Rusiją neturint šios šalies pilietybės nėra prasmės. Yra daug pavyzdžių, kai į Rusiją iš „karštųjų taškų” atvyko gyventi tūkstančiai pabėgėlių, kurie iki šiol dėl sudėtingos migracinės sistemos nesugebėjo susitvarkyti reikiamų dokumentų.”

Anot T. Jasinskajos, apie tai, kad rusakalbiai Lietuvoje neturi kuo skųstis, byloja ir socialoginės apklausos, ir statistika: „Daugiausia rusų iš Lietuvos išvyko 1989-2000 metais – bendras jų skaičius tuomet sumažėjo nuo 345 tūkstančių iki 220 tūkstančių. Tačiau po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo rusakalbių ne tik nemažėja, bet ir pamažu daugėja. Pavyzdžiui, mano draugai iš Maskvos, išėję į pensiją, neseniai nusipirko butą Klaipėdoje, kiti išvažiavo gyventi į Latviją. Rusus, bėgančius nuo centrinės Maskvos valdžios ir stagnacijos, manau, traukia ryškus Lietuvos europėjimas, aukštesnis pragyvenimo lygis, vakarietiškas mąstymas”.

Namai – Lietuvoje

Autoritetingas sociologas, Rusijos-Baltijos centro direktorius Renaldas Simonianas viename iš savo darbų pateikia sociologinės apklausos duomenis, taip pat iliustruojančius rusų nenorą grįžti į Rusiją.

2001 metais atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad per 90 procentų respondentų iš Lietuvos ir net 98 proc. iš Latvijos kategoriškai prieštarautų grįžimui į „socialistinę praeitį”.

„Anksčiau iš Lietuvos išvažiavo dalis čia gyvenusių rusakalbių, tačiau nauja jų gyvenamąja vieta tapo ne Rusijos Federacija. Remiantis statistiniais duomenimis, 20 procentų išvykusiųjų persikėlė į Ukrainą ir Baltarusiją”, – pažymi Rusų kultūros centro vadovė.

T. Jasinskajos teigimu, Baltijos šalių rusai ir anksčiau skyrėsi nuo savo tėvynainių iš Rusijos: „Mes jaučiame kažkokią vidinę meilę ne tiek pačiai Rusijai, kaip valstybei, bet jos kultūrai, rusiškam būdui ir dvasiai. Galbūt dėl to daugelis rusakalbių Rusijoje tenori pasisvečiuoti ir grįžti atgal į namus Lietuvoje.

Kiek žinau, net Rusijoje studijuojantys Lietuvos rusai ten neprigyja – vos ketvirtadalis apsisprendžia likti visiems laikams. Kiti grįžta ir savo ateitį sieja ne su Rusija, bet su Europa. Matyt, naujas valstybines programas kurianti Rusijos valdžia neatsižvelgė į tai, kad nebėra Lietuvos ar Estijos rusų – yra Europos rusai.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.