Sostinės Žirmūnų gatvės trečiuoju numeriu pažymėtas daugiabutis keliauja per laikraščių puslapius kaip pavyzdinis būsto atnaujinimo programos modelis. Jo namo gyventojai renovaciją prisimins dar ilgai. Beveik pusmečiu užsitesę modernizavimo darbai žmones išmušė iš įprasto ritmo, juos gąsdina kai kurie nekokybiškai atlikti statybos ir apdailos darbai.
Atnaujinimo darbams einant į pabaigą, Žirmūnų g. 3 namo gyventojai prabilo apie, jų manymu, nekokybiškai atliekamus darbus.
Nepatenkinti kokybe
Pasak jų, blogai sumontuotos namo apdailos plokštės, laiptai ir sienos laiptinėse nudažyti atmestinai. Metalo grotelės balkonuose, įėjimo stogelių konstrukcijos, rūsių durys, kai kuriuose butuose pakeisti šilumos vamzdžiai rūdija jau dabar.
Karingai nusiteikę pavyzdiniu vadinamo namo gyventojai neketina mokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Renovacijos sąmata – apie 1,5 mln. litų. Pagal daugiabučių modernizavimo programą, 50 proc. išlaidų padengs Vilniaus miesto savivaldybė, o likusius – patys gyventojai, iš banko paėmę paskolą 15 metų. Gyventojai kas mėnesį turės mokėti nuo 48 iki 98 litų per mėnesį, priklausomai nuo buto dydžio.
Renovacijos darbų generalinis rangovas – statybų bendrovė iš Kauno – „Baltijos brasta”. Ji pasiūlė mažiausią kainą ir laimėjo viešųjų pirkimų konkursą. Techninę statybos kontrolę vykdo AB „Šnipiškių ūkis” (anksčiau „Žirmūnų valda”), darbams vadovauja „Vilniaus šilumos tinklai”.
Laiptinės netenkina gyventojų
Namo gyventojas Kostas Malikėnas pasakoja, kad statybininkai laiptus laiptinėse dažė net nenušlavę purvo. Todėl dabar juos plauti labai sudėtinga, nes nelygus grublėtas paviršius. Taip jie buvo dažomi keletą kartų. Vyriškis skundžiasi ir, jo manymu, blogai nudažytomis sienomis. „Nelygi jų paviršiaus spalva, nes dažyta skirtingų atspalvių gelsvais dažais”, – rodo Malikėnas.
Pasak „Šnipiškių ūkio” direktoriaus pavaduotojo Ronaldo Miluko, iš rangovo bus reikalaujama šiuos trūkumus ištaisyti.
Netinkamai montavo plokštes
31-ajame bute gyvenantis Romualdas Pilvinis pakvietė apžiūrėti balkonų. Iš tiesų, apsauginės metalo grotelės kai kur jau surūdijusios. „Mes nepasiruošę priimti broko, reikalausime, kad grotelės butų padengtos rūdžių surišėju, perdažytos ir tinkamai pritvirtintos”, – piktinasi Pilvinis.
„Baltijos brastos” statybos darbų vadovės Aušros Rauckytės teigimu, grotelės buvo pagamintos vietoje, be projekto, todėl ir nėra kokybę įrodančio sertifikato.
Kaip pasakoja Pilvinis, montuojant fasado apdailos plokštes nebuvo laikomasi reikalavimuose nurodytų taisyklių, varžtai sukami netinkamai, paliekami per maži atstumai tarp plokščių. Įsikišus gyventojams, į jų pastabas buvo atsižvelgta.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų konstrukcijų katedros docento, eksperto Česlovo Ignatavičiaus teigimu, atstumas tarp tokios rūšies plokščių turi būti 0,5 cm, tarp varžto ir plokštės šono – 3 cm. Kai kur šių reikalavimų nesilaikyta. Veikiant šilumai plokštės plečiasi, todėl jei nebus paliktas reikiamas atstumas, jos deformuosis.
Pilvinis taip pat parodo, jog balkonuose montuojant plokštes prie langų ir durų, vietomis palikti net kelių pirštų storio plyšiai. Ekspertas Ignatavičius tvirtina, jog tai yra kosmetinis defektas, kurį galima nesunkiai pataisyti.
Rašys skundą
23-o buto savininkė Valda Švenčionytė pakvietė apsilankyti savo bute. Moteris pasakoja, kad naujai pakeisti šilumos vamzdžiai kai kur jau aprūdiję, prastai nudažyti. Be to, Švenčionytės teigimu, montuotojai jos bute statydami plastikinius langus pažeidė ne tik langų rėmus, bet ir netinkamai juos sumontavo. Dabar šie rasoja. „Kaip patarė bendrijos pirmininkė, rašysiu skundą „Baltijos brastai”, kad pakeistų langus”, – sako žirmūnietė.
Vertins ekspertų komisija
Kalbinti statybų ekspertai nesiryžta komentuoti ir vertinti kol kas nebaigtų renovacijos darbų.
Ignatavičius teigia, kad gyventojų priekaištai iš dalies pagrįsti, bet defektai lengvai ištaisomi. Reikia surašyti defektinį aktą, kad techninę priežiūrą vykdanti bendrovė, juo remdamasi, galėtų reikalauti rangovo taisyti klaidas.
„Šnipiškių ūkio” atstovas Milukas sako, kad jei po ekspertų apžiūros paaiškės, kad darbai atlikti blogai, nepasirašys darbų atlikimo akto. „Generalinis rangovas turės ištaisyti paliktas klaidas, panaikinti defektus. Kai namas bus techniškai tvarkingas, jį priimsime”, – tvirtina Milukas.
Bendrovės „Baltijos brasta” valdybos pirmininkas Vidmantas Petraitis teigia, jei ekspertai ras nekokybiškų darbų, jie bus taisomi. Be to, montuojant apdailos plokštes taip pat buvo atsižvelgta į specialistų pastabas. „Visos medžiagos yra sertifikuotos, tad abejonių neturėtų kilti”, – į gyventojų priekaištus dėl prastos medžiagų kokybės atsako Petraitis.
Akmenys į rangovo daržą
Dėl nekokybiškų darbų žirmūniečiai kaltina Kauno bendrovę. Techninę statybos kontrolę vykdančios ir darbus koordinuojančios bendrovių atstovai taip pat linkę suversti kaltę „Baltijos brastai”.
AB „Vilniaus šilumos tinklai” direktorius Kęstučio Nėniaus teigimu, generalinis rangovas buvo įsipareigojęs darbus užbaigti iki praeitų metų gruodžio. „Dabar žadama iki birželio, tačiau darbų pabaigos nesimato”, – sako Nėnius. Milukas taip pat mano, kad rangovas ne itin gerai dirba.
„Baltijos brasta” yra silpna bendrovė, todėl kyla daug nesusipratimų, ji nepajėgi susitvarkyti, atidėlioja darbus. Save gerbianti įmonė taip nesielgtų”, – mano Ignatavičius.
„Baltijos brastos” atstovas Petraitis LŽ sakė, jog laiku baigti renovacijos darbus trukdo kitų rangovų paieška, statybininkų kaita. Toks projektas pirmasis, todėl trūksta patirties. „Keblumų sudaro ir tai, kad gyventojai iš namo neišsikėlė”, – aiškina Petraitis.
Balkonų luboms pinigų bus
Valdininkai tikisi, jog pirmasis tiek „prisvilęs blynas” neišgąsdins kitų daugiabučių gyventojų. Žirmūnų g. 3 namo gyventojai už kokybišką ir greitą modernizaciją. Jie sako negalintys nesidžiaugti gerai renovuotu apšiltintu stogu, elektros instaliacijos darbais, pakeistomis vandentiekio kanalizacijos sistemomis.
Milukas sako, jog renovuotam daugiabučiui apšiltinti energijos suvartojama 2-3 kartus mažiau nei anksčiau.