Pirkti sofos – su didinamuoju stiklu

Tobulėjant medžiagų gamybos technologijoms, gamintojai įsigudrino išgauti dirbtinę odą, kurią sunku atskirti nuo natūralios. Ypač svarbu tą padaryti jei perkate nepigius baldus.

Uždegtas natūralios odos lopinėlis smilksta, pasklinda nemalonus kvapas, ji sunkiai dega. Ugnies paliesta dirbtinė oda susiraito nuo karščio, trūkinėja, skilinėja ir galiausiai sutrupa. Žinant šias sąvybes, galima atpažinti natūralios ir dirbtinės odos gaminius. Tačiau negi, pavyzdžiui, salone rinkdamasis odinius baldus taip eksperimentuosi?

Apgauti pardavėjai apgauna pirkėjus

Vis dažniau odiniais baldais prekiaujantys verslininkai ir bendrovių konsultantai apgaudinėja pirkėjus, siūlydami jiems natūralios odos pakaitalu – dirbtine oda – aptrauktus baldus. Aišku, klientas pinigus moka, manydamas, kad perka natūralios odos gaminį.

Kartais taip elgiamasi piktybiškai. Tačiau, blogiausia, kai neretai net patys produkcijos platintojai yra įtikinami gamintojų, neva prėkė išties iš natūralios odos. Todėl jie nuoširdžiai įtikinėja klientus įsigyti natūralia medžiaga aptrauktus baldus.

Į baldų saloną – su didinamuoju stiklu

Kaip rodo praktika, pastebėti natūralios ir dirbtinės odos skirtumus kartais būna sudėtinga ir specialistui, o eiliniam pirkėjui – juo labiau.

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto aukščiausią kategoriją turinčios restauravimo technologės Dainos Ragauskiėnės teigimu, geriausias būdas neapsigauti – apžiūrėti odinio audinio skepspjūvį.

Natūralios odos skerspjūvis ir jo nugarinė pusė būna puri, turi netvarkingą pluoštinę struktūrą.

Reikia surasti nepritvirtintą nors mažą audinio atplaišą, nors tai ne visai paparasta. Dažnai baldai būna visiškai susiūti ir rasti tokią vietą sunku, nebent būtų prisegtas atsarginis odos gabalėlis”, – teigia specialistė.

Dar vienas dirbtinės odos „išdavikas”, tačiau ne toks patikimas, palyginti su pirmuoju, yra odos paviršiaus reljefo apžiūra, jos tyrinėjimas pro lupą.

„Kiekvieno gyvūno oda turi savitą reljefą – piešinį, kurį suformuoja plauko šaknis. Išdirbant odą, plaukai pašalinami, bet šaknies skylutės lieka odoje. Gamintojai reljefą imituoja, bet skylučių – gal dar ne. Jos lengvai matomos pro lupą. Tačiau juk pirkėjas su didinamuoju stiklu neis pirkti baldų?”, – retoriškai klausia Ragauskienė.

Plika akimi reljefas taip pat matomas, tačiau sunkiai. Todėl rizikinga pasikliauti vien paviršutine apžiūra ir ja remiantis spręsti, ar oda natūrali, ar dirbtinė. Šiuolaikinės technologijos gana tiksliai imituoja gyvūno odos piešinį.

Kainos ir odos ilgio santykis

Chemijos specialistės pateikti būdai, kaip atpažinti natūralią odą, gana patikimi. Tačiau eiliniam pirkėjui nelabai tinkami – net ir radus atplaišą su odos skerspjūviu neįgudusiai akiai sudėtinga spręsti apie audinio kokybę, o neštis didinamąjį stiklą į saloną ir pro jį apžiūrinėti paviršių – neįprasta, juokinga, tad ne kiekienas ryšis.

UAB „Aresona” direktoriaus pavaduotojas Artūras Labanauskas siūlo paprastesnį dirbtinės odos atpažinimo būdą. Pasak jo, jei perkate odinę sofą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jos apatinę dalį ir kainą.

„Jei apatinė sofos dalis aptraukta vientisa metro ilgio ar ilgesne atraiža, o ne susiūta iš kelių dalių, o baldo kaina – 5-6 tūkstančiai litų, įtarimai, kad tai ne natūrali oda – pagrįsti. Apdirbant gyvūno odą ji sukarpoma į keletą dalių. Todėl nelabai tikėtina, kad tokia ilga juosta galėtų būti iš natūralios odos, greičiau – dirbtinė. Be to, natūralia oda aptraukatas baldas kainuoja daugiau”, – sako Labanauskas.

Tačiau, pasak pašnekovo, nereikėtų nerimauti jei tokio baldo apatinė dalis yra susdurstyta iš atraižų. Tai rodo, jog baldo medžiaga greičiausiai yra iš natūralios odos.

Labanauskas sako, jog jis pats visuomet taip atpažįsta odą ir dar nenusivylė šiuo metodu.

Saulės spinduliai – dirbtinės odos išdavikai

Itališkais odiniais baldais prekiaujančios bendrovės atstovas Labanauskas taip pat pataria atkreipti dėmesį ir į labiausiai dėvimas odinių baldų dalis – atlošus, sėdimąją vietą. „Šias vietas gamintojai aptraukia natūralia oda, o baldo pakraščius, šonus bei kitas mažiau trinamas vietas, taupydami dažnai padengia dirbtine”, – dalijasi patirtimi pašnekovas.

Gamintojų apgaulę pirkėjas anksčiau ar vėliau vis vien pastebės. Kalbinti specialistai primena, kad dirbtinė oda veikiama tiesioginių saulės spindulių po 2-3 metų gali išblukti. Natūralios odos baldai išlaiko pirminę spalvą.

Be to, jei dirbtinės odos apdirbimo kokybė yra prastesnė ir baldas netinkamai prižiūrimas, oda pradės skeldėti, trūkinėti.

Natūralios odos kvapas

Bene pats paprasčiausias būdas atskirti natūralią odą nuo dirbtinės yra kvapas. Jis – specifinis, aitrus. Tačiau ar šis atpažinimo būdas patikimas, sunku pasakyti. Bendrovės „Odita” direktorius Arminas Garijonas sako dažnai iš kvapo atskiriantis tikrą odą nuo jos pakaitalo. 15 metų patirtį odinių dirbinių gamyboje turinčios įmonės vadovas prisipažįsta pasitikintis savo intuicija, kuri jo nenuvilia darbe.

Žmonės nesiskundžia

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Ingridos Šulcienės teigimu, dar nė karto jų institucija negavo skundų dėl odinių baldų.

„Priimame ir registruojame visus vartotojų skundus dėl jų teisių pažeidimų. Kai skundo nagrinėjimas yra ne Tarybos kompetencijoje, jis persiunčiamas nagrinėti kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai”, – sako pašnekovė.

Šulcienės teigimu, skundai dėl ne maisto produktų, tarp jų ir dėl netinkamos kokybės odinių baldų, yra Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos kompetencijoje. Todėl tokius skundus galima teikti šiai institucijai.

Namams – tik natūrali oda

„Aš pasisakau tik už natūralią odą, nes ji yra „gyva”, šilta, laidi orui. Aišku, biurams, kur lankosi daug žmonių, pakanka ir dirbtinės odos, nes mechaniškai ji gal net patvaresnė, tačiau jutimiškai ne tokia maloni”, – teigia Ragauskienė.

Moteris sako, jog ir ji pati rinktųsi odinius baldus – odinį suolą arba kėdę prieškambaryje bei natūralios odos kėdę prie rašomojo stalo. „Tai intensyviau naudojamos vietos, todėl tekstilinis audinys nusitrina greičiau nei odinis”, – aiškina pašnekovė.

Bendrovės „Aresona” direktoriaus pavaduotojas Labanauskas taip pat sako jaučiantis silpnybę odiniams baldams, todėl artimiausiu metu tokį komplektą planuoja įsigyti svetainei.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.