Apšvietimo specialistai įsitikinę, kad daugiau reikšmės nei stilingiems baldams ar brangiems interjero aksesuarams namuose tenka šviesai
Nors pagal prigimtį žmogui idealiausia būtų gyventi po atviru dangumi, šiuolaikinės technologijos leidžia ir dirbtinėje aplinkoje sukurti natūraliam beveik prilygstantį apšvietimą. Tačiau šviestuvais prekiaujančių firmų atstovai pastebėjo, kad apšvietimo kultūra mūsų šalyje – gan žemo lygio. Retą pirkėją pavyksta įtikinti, kad gerą apšvietimą neįmanoma sukurti už porą šimtų litų.
Specializuotų parduotuvių bei prekybos centrų lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių dydžių, spalvų, medžiagų, formų pakabinamų, pastatomų, į sienas, lubas ar grindis įmontuojamų šviestuvų. Tačiau daugumą Lietuvos gyventojų mažai domina tūkstančius litų kainuojantys pagal naujausias technologijas pagaminti šiuolaikiški, funkcionalūs bei praktiški šviesos šaltiniai.
Geri šviestuvai nesensta
Šviestuvas – interjero detalė, galinti tarnauti tiek penkerius, tiek penkiasdešimt metų. Tuo įsitikinęs bendrovės „Aketa ir Ko” technikos direktorius, technikos mokslų daktaras Genadijus Zablockis. „Šviestuvų mados keičiasi lėtai, kas 5-7 metus. Pavyzdžiui, ir šiandien sėkmingai prekiaujame šviestuvais, kurie rinkoje atsirado daugiau nei prieš dešimtmetį”, – tikino pašnekovas.
Yra šviestuvų, kurie neišeina iš mados. Klasikiniais laikomi prieš kelis dešimtmečius ar net šimtmečius gaminti krištoliniai, liustros su 6-16 „ragų”, žvakides primenantys, iš akmens pagamintų detalių turintys šviestuvai. Jie puikiai atrodo tiek Renesanso laikus primenančiame, tiek avangardinio stiliaus interjere.
Stiklą keičia plastikas
Vis dėlto šviesą skleidžiančių įtaisų gamybos tendencijos po truputį keičiasi. Pastaruoju metu tradiciniais laikomus ir mūsų šalies gyventojų akiai mieliausius stiklinius šviestuvus keičia plastikiniai.
Remiantis sudėtingomis naujausiomis technologijomis pagamintas plastikas savo išvaizda nesiskiria nuo stiklo, bet yra už jį skaidresnis, saugesnis ir ilgaamžiškesnis. Tiesą, ir keliskart brangesnis. Tačiau plastikiniai lėtai populiarėja ne dėl didelės kainos. Paprasčiausiai daugelio mūsų sąmonėje įsišaknijusi nuomonė, kad šviestuvas būtinai turi būti stiklinis. Juk ilgą laiką kitokių nebuvo.
Ryškių spalvų dar bijoma
Plastikinių šviestuvų pranašumas – jų yra labai įvairių formų, dydžių bei spalvų. „Stiklinis šviestuvas negali būti 1,5 metro aukščio, o plastikinis – gali. Pastarasis gali būti kokios nori spalvos – ir ryškiai žalias, ir oranžinis”, – pasakojo „Aketos ir Ko” technikos direktorius.
Tačiau tiek šios, tiek daugelio kitų parduotuvių prekių asortimente vyrauja šaltų atspalvių šviestuvai, dažniausiai balti, pilkšvi su metalinėmis detalėmis. Taip esą yra dėl to, kad mūsų akis neįpratusi prie itin ryškių spalvų. Gal dėl to, kad, skirtingai nei, pavyzdžiui, Italijos ar Ispanijos, mūsų gamtoje jų nedaug. Be to, tradicinių spalvų šviestuvus lengviau priderinti prie kitų interjero detalių.
Lietuvoje populiarėja maži šviestuvai. Daugėja žmonių, norinčių matyti šviesą, o ne ją skleidžiantį šaltinį. Tai tapo įmanoma atsiradus mažoms halogeninėms bei liuminiscencinėms lemputėms. Skirtingai nei elektros energiją „ryjančios”, daug šilumos ir mažai šviesos išskiriančios tradicinės kaitrinės lempos, jos neįkaitina šviestuvo sienelių. Todėl jis gali būti ir labai nedidelis.
Šviesa – brangus malonumas
Kalbinti šviestuvais prekiaujančių įmonių „Aketa ir Ko” ir „Sadas” atstovai pastebėjo, kad įsirengdami ar remontuodami būstą lietuviai didžiules sumas išleidžia prabangiems baldams, grindų dangai, sienų dekoracijoms, vienetiniams interjero aksesuarams, o šviestuvus įsigyja paskiausiai – kai jau beveik nelieka pinigų. Tačiau, prekybininkų nuomone, šviestuvas už porą šimtų litų nei gerai atliks savo tiesioginę funkciją, nei pagražins interjerą. Prastas apšvietimas, anot jų, tik sugadina efektą. Lietuviai turi skonį – juos žavi žymių dizainerių šviestuvai, bet pasiryžusių mokėti už juos kelis tūkstančius litų nedažnai atsiranda.
„Žmonės savo būstuose nori kuo daugiau šviesos. Tyrimais nustatyta, kad tikrai gerai jausimės, jei per dieną bent kelias valandas pabūsime 1500 liuksų apšviestoje aplinkoje. Tačiau dažnuose namuose apšvietimas siekia vos 200 liuksų, darbovietėje – 500. Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau šviesos jam reikia. O kuo daugiau šviesos, tuo ji brangesnė”, – aiškino Zablockis.
Būsto apšvietimo kaina priklauso nuo jo dydžio. Europos valstybių šviesos dizaineriai paskaičiavo, kad profesionaliai apšviesti vieną kvadratinį metrą būsto gali kainuoti nuo 70 iki 150 eurų. Lietuvoje kokybiškas apšvietimas kainuotų pigiau – maždaug 50 eurų už kvadratą.
Vietoj lemputės – diodai
Sparčiai populiarėja apšvietimo intensyvumo valdymas. Pasak „Aketos” atstovo, tai labai patogu – tinkamai suprogramavę būsto apšvietimą kelių mygtukų paspaudimu galime didinti ar mažinti visų namuose esančių šviestuvų skleidžiamos šviesos srautą. Pagal nuotaiką ir poreikį toje pačioje patalpoje galima sukurti 6-8 apšvietimo scenas – nuo intymios iki šventinės.
Elektrotechnikos bendrovės „Gaudrė” direktoriaus Vlado Rinkevičiaus teigimu, į šalies rinką sparčiai veržiasi spalvotą apšvietimą kuriantys šviesos diodai. Kol kas dar labai brangūs (kaina svyruoja nuo 100 iki 200 eurų), jie dažniausiai naudojami kuriai nors interjero detalei išryškinti.
Šviesos diodų skleidžiama šviesa yra labai švari ir lengvai valdoma, tačiau silpna. Pašnekovas ją palygino su šaldytuvo lemputės skleidžiama šviesele. Didesniam objektui apšviesti prireikia šimtų, tūkstančių diodų. Tačiau iš visų šviesos šaltinių diodai tarnauja ilgiausiai – jie gali šviesti net 100 tūkstančių valandų.