Europa svarsto galimybes suvienodinti transporto priemonių registravimo tvarką
Gegužės vidury Kipre, Larnakoje, įvyko Europos transporto priemonių ir vairuotojų registravimo įstaigų atstovų konferencija „ECReg 2006”, kurioje 26 šalių atstovai priėmė sprendimą įkurti Europos transporto ir vairuotojų registravimo įstaigų asociaciją. Forume dalyvavę Lietuvos valstybės įmonės „Regitra” vadovai ne tik palaikė naujos visuomeninės organizacijos kūrimo idėją, bet ir patys skaitė pranešimą apie automobilių registraciją internetu.
Kuo svarbios šios naujovės ir kada galėsime jas išbandyti Lietuvoje, papasakoti sutiko „Regitros” generalinis direktorius Ramutis Oleka ir įmonės Informacinių technologijų skyriaus vadovas Egidijus Ostašius.
Kokybiškos informacijos poreikis
„Atsivėrus Europos Sąjungos sienoms, ES šalyse gerokai padidėjo tiek lengvojo, tiek krovininio transporto apimtys, europiečiai vis daugiau keliauja, todėl daugumoje valstybių vis svarbesnė tampa galimybė operatyviai nustatyti automobilių ir jų savininkų bei vairuotojų duomenis. Aktuali išlieka ir registravimo įstaigų pagalba ES šalių teisėsaugos institucijoms kovojant su automobilių vagystėmis. Visa tai skatina Europos transporto registravimo įstaigas ieškoti naujų bendradarbiavimo formų”, – pasakojo „Regitros” generalinis direktorius.
R.Oleka patikino, kad transporto priemones registruojančios Europos įstaigos tarpusavyje pakankamai glaudžiai bendradarbiavo maždaug penketą šešetą pastarųjų metų.
„Mes periodiškai susirinkdavome į konferencijas, skirtas tarptautinei informacinei sistemai EUCARIS. Ji leidžia patikrinti ir keistis duomenimis apie transporto priemonę bei įsitikinti, ar ji nėra ieškoma policijos. Lietuvoje ši sistema pradėta diegti 2001-aisiais, o visiškai įsisavinta maždaug po metų. Nors EUCARIS veikia patikimai, ilgainiui tiek mes, tiek kolegos kitose šalyse pastebėjome, kad tokio informacijos paketo, koks yra prieinamas šiuo metu, nebepakanka. Ypač daug pasiūlymų tobulinti šią sistemą turi tų valstybių registratoriai, kurių didmiesčiuose yra mokamas įvažiavimas į tam tikrus centro ar senamiesčio rajonus. Tarkim, Londone suskaičiuota, kad per metus į riboto eismo intensyvumo gatves įvažiuoja apie 200 tūkst. automobilių su ES naujokių valstybiniais numeriais ir, žinoma, už pasivažinėjimus nemokantys (vaizdo kameros fiksuoja kas, kur, kada viešėjo, kiek užtruko ir po to automobilių savininkams siunčia sąskaitas – red.). Pasirodo, kad šią gudrybę suvokę britai pradėjo masiškai važinėti su „svetimais”, taip pat ir lietuviškais, valstybiniais automobilių numeriais. Analogiška padėtis susiklostė ir Stokholme. Eismo tvarkdariai norėtų apie šiuos dalykus sužinoti kiek įmanoma daugiau, tačiau kol kas tai pakankamai sudėtinga, nes įstatymai riboja keitimąsi duomenimis”, – pasakojo R.Oleka.
Jo teigimu, padėtis pamažu keičiasi, nes ir ES direktyvose numatoma supaprastinti duomenų judėjimą, kuris padėtų persekioti kriminalinius ar administracinius nusikaltimus padariusius veikėjus visose Europos šalyse.
„Nors EUCARIS tobulinti siekiantys kolegos nori spręsti problemas, kurias jiems sukelia Rytų Europos šalių keliautojai, mes taip pat turime savų interesų. Kaip žinia, Lietuva yra didžiausiais ratuotų senienų traukos centras. Tai savaime didelė problema, kurią dar labiau komplikuoja registracijos dokumentų, reikalavimų ir tvarkų skirtumai. Apie šiuos dalykus ateityje tikimės turėti daugiau informacijos”, – vylėsi „Regitros” generalinis direktorius.
Klausiamas, ar įkurtoji transporto ir vairuotojų registravimo įstaigų asociacija sieks unifikuoti visus automobilių registravimo algoritmus, R.Oleka patvirtino, jog greičiausiai bus judama būtent tokia linkme. Be to, kai kurie konferencijos dalyviai siūlė tobulinant keitimosi duomenimis tvarką numatyti ir mokesčių išieškojimo galimybes.
Procedūros paprastės
Konferencijoje „ECReg 2006” pranešimą apie registracijos procedūrų perkėlimą į internetinę erdvę skaitė „Regitros” informacinių technologijų skyriaus vadovas Egidijus Ostašius, dalyvaujantis EUCARIS programos tobulinimo darbo grupėje.
„Jau keletą metų tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje kalbama apie viešąsias elektronines paslaugas. Būsimajame sąraše kalbama ir apie transporto priemonių registravimą internetu, tačiau kaip ir ką daryti, turi siūlyti šioje srityje dirbančios įmonės. Mes tai ir bandome daryti – sekti bankų, teikiančių elektroninės bankininkystės paslaugas, pėdomis. Nors ir ateityje automobilininkai neišvengs kelionės į „Regitrą”, kurios metu ekspertams teks pristatyti automobilį, o po to pasiimti valstybinius numerius, galime garantuoti, kad tai atims gerokai mažiau laiko ir tikrai leis išvengti stumdymosi eilėse. Internete užpildžius tam tikrą dokumento formą vėliau reikės tik sutartu laiku užsukti į registravimo įmonę atsiimti dokumentų”, – pasakojo E.Ostašius.
„Regitros” informacinių technologijų eksperto teigimu, atlikus automobilio apžiūrą ir visą reikiamą informaciją įvedus į registratoriaus duomenų bazę, kitos procedūros parduodant mašiną, keičiant valstybinius numerius ar kitus su savininku susijusius duomenis, bus atliekamos žymiai paprasčiau ir greičiau.
„Mes gana detaliai išnagrinėjome esamus poreikius ir galimybes bei pasirengėme permainoms, tačiau kol kas niekas iš vietos nejuda dėl valstybinio lygio problemų. Tarkim, elektroninis parašas ar elektroninis dokumentas vis dar nėra tapę visuotinai naudojamu ir pripažįstamu instrumentu. Kad ir kokie dideli elektroninių paslaugų diegimo entuziastai būtume, aplenkti tokių procesų ir bėgti priešaky valstybės traukinio mes negalim. Tikėtina, kad transporto priemonių registravimas internetu bus įdiegtas iš esmės tuo pat metu, kaip ir vairuotojo pažymėjimo ar paso išdavimas elektroniniu būdu. Galbūt mes būsime viena iš jėgų, nors šiek tiek paspartinsiančių pokyčius”, – prognozavo E.Ostašius.
Pašnekovas teigė, jog teisė tvarkyti mašinos registracijos dokumentus tretiesiems asmenims jau yra suteikta Olandijos, Austrijos, Suomijos ir keleto kitų šalių autoverslininkams bei draudimo kompanijoms. Tiesa, yra ir itin konservatyvių pavyzdžių. Antai britai lig šiol pripažįsta tik popierinius, parašais ir antspaudais išmargintus dokumentus.
„Visgi ateityje, integravus visas duomenų bazes, įprasti dokumentai praras dabartinį svorį. Kiek technologinių naujovių, kaip ir kada bus įdiegta, priklausys nuo to, kaip e. revoliuciją sutiks visos suinteresuotos pusės, pradedant kriminalistais ir baigiant paprastais žmonėmis”, – sakė E.Ostašius.
Landų sukčiams nebus
Klausiami, ar toks automobilių registracijos tvarkos pakeitimas nepalengvins „darbo” mašinvagiams bei įvairaus plauko sukčiams, tiek R.Oleka, tiek E.Ostašius tikino, kad EUCARIS bei elektroninės registracijos programa kaip tik ir kuriama siekiant išspręsti su saugumu susijusias problemas.
„Nors kriminalistai priekaištavo, jog, supaprastinus automobilių registravimo tvarką ir, tarkim, nebereikalaujant fiksuoti variklio numerio, ilgapirščiams buvo atrištos rankos, aš su tokiais vertinimais nenorėčiau sutikti. Visų pirma policininkai patys itin retai sulygina dokumentuose nurodytą informaciją su skaičiais, iškaltais ant mašinos kėbulo.Galima daryti prielaidą, kad savininkas bus verčiamas perrašyti transporto priemonę ar atlikti kokį nors panašų veiksmą naudojantis internetu, tačiau vargu ar tai iš tiesų yra lemiama aplinkybė. Juo labiau kad nesunku įvesti tam tikrus saugiklius, kai atliekamos operacijos su brangiais automobiliais. Tačiau absoliuti dauguma „Regitros” klientų registruoja ar išregistruoja sąlyginai menkavertį ratuotą turtą, kuris kažin ar gali dominti nusikaltėlius. Manau, kad tokie būgštavimai gerokai perdėti. Juk, atsiradus elektroninei bankininkystei ir paplitus mokėjimo kortelėms, vagys tikrai nepradėjo klestėti”, – samprotavo E.Ostašius.
Jo teigimu, elektroninis registravimas ypač padėtų taupyti laiką bei lėšas tiems savininkams, kurie mašiną paprasčiausiai nori išregistruoti ir pristatyti utilizavimo įmonei. Taip pat ir naujų automobilių pardavėjams, kartais per dieną atliekantiems po keliolika registracijos operacijų. Techninį darbą be didesnių problemų būtų galima deleguoti tarpininkams. Kita vertus, E.Ostašius patikino, jog visada bus galimybė registracijos procedūras atlikti tokia pat tvarka, kokia galioja šiuo metu – kilus abejonėms dėl automobilio „švarumo”, jį bus galima patikrinti duomenų bazėse nuvykus į „Regitrą” ar išsikvietus įmonės ekspertus.
R.Oleka taip pat tvirtino, kad, stiprėjant Europos transporto registravimo įstaigų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui, automobilių vagysčių Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pastaraisiais metais mažėja, tačiau tokių vagysčių padaugėjo JAV.
Jo teigimu, beveik du trečdaliai Lietuvoje pirmą kartą registruojamų automobilių atvežami iš Vokietijos, po jos tarp patraukliausių automobilių prekiautojams šalių yra Belgija, Prancūzija, ir JAV. Pagal Lietuvoje pirmą kartą registruojamų naudotų kelių transporto priemonių apimtis Lietuva maždaug penkis kartus lenkia Latviją.
Reklama 👿