Nuo Rusijos atitrūkusios valstybės pranašauja SSRS klono mirtį
Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova ketina tapti pirmosiomis valstybėmis, palikusiomis Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS), kuri buvo sukurta tam, kad Kremlius galėtų palaikyti kontrolę savo prarastoje imperijoje.
Sieks demokratijos
Minėtos šalys, kurias vienija GUAM organizacija, praėjusį antradienį Kijeve pasirašė protokolą įsteigti laisvosios prekybos zoną. Šis susitarimas ir paskatino kalbas apie artėjantį NVS galą. Dabar keistai atrodo dar prieš trejetą metų sklandžiusi idėja kurti bendrą NVS valiutą.
GUAM susitikimo Kijeve dalyviai pasirašė tris dokumentus – deklaraciją dėl naujos tarptautinės organizacijos įsteigimo, jos įstatus ir susitikimo komunikatą. Deklaracijoje dėl „Organizacijos už demokratiją ir ekonominę plėtrą – GUAM” steigimo susivienijimo narės pareiškė pasiryžimą bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta demokratija, stabilumas ir saugumas.
„Mes ėjome į tai ilgai ir šiandien galime pareikšti, kad įsteigėme laisvosios prekybos zoną”, – sakė Ukrainos lyderis Viktoras Juščenka. Anot jo, dabar reikės suvienodinti GUAM pasienio ir muitinės tarnybas.
„Organizacijos pavadinimas rodo, kad mūsų svarbiausi tikslai – kurti regione demokratijos, saugumo, stabilios ekonomikos, humanitarinės ir socialinės raidos erdvę, integruotis į Europos ir euroatlantines struktūras”, – pažymėjo Ukrainos lyderis. Susitikime užsiminta, kad visos šalys norėtų palikti NVS. Tam visų pirma reikia kuo labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Iššūkis Rusijai
Užsienio politikos apžvalgininkai pažymi, kad GUAM yra NVS neveiksmingumo rezultatas. Britų „The Times” teigia, kad pastarieji susitarimai yra grubus iššūkis Rusijai.
Dienraštis pažymi, kad nepasitenkinimas Rusija – didžiulė jėga, tačiau rizikinga provokuoti šią šalį. „Būtų neprotinga provokuoti griežtą Maskvos reakciją”, – rašo dienraštis. Prancūzų „Le Figaro” pastebi, kad regiono lydere siekia tapti Ukraina, nors pati niekaip nesuformuoja Vyriausybės.
Revoliucijos pasėjo daugiau abejonių
Kai Ukrainoje ir Gruzijoje įvyko revoliucijos, kurios senuosius prezidentus pakeitė vakarietiškų pažiūrų lyderiai, padaugėjo abejonių dėl NVS ateities.
NVS yra Maskvos idėja, tačiau Rusijos įtaka posovietinėje erdvėje vis mažėja. Ji sumenko ir Kirgizijoje bei Moldovoje. Aiškius signalus pasiuntė ir Turkmėnija. Pernai prieš pat NVS susitikimą Kazanėje Turkmėnijos prezidentas Saparmuratas Nijazovas vietoj savęs atsiuntė vicepremjerą Aganijazą Akijevą. Prezidentas pareiškė, kad Turkmėnija atsisako nuolatinės narystės NVS, sakydamas, kad ji yra „beprasmė”.
Pagrasino sankcijomis
Rusija paskutinį GUAM susitikimą įvertino ypač neigiamai. Iš jos vyriausybės pasigirdo signalų, kad ši svarstanti galimybę panaikinti Gruzijai ir Ukrainai kai kurias NVS šalims taikomas lengvatas.
Neįvardytas Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad Rusija, be abejonės, tokiu atveju peržiūrės daugelį susitarimų, pasirašytų NVS pagrindu, taip pat ir socialinėje srityje.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis neseniai pripažino, kad šalies vadovybė ketina konsultuotis su NVS šalimis „dėl Sandraugos ateities”. Prezidentas sakė, kad šalis pajuto grasinimus. „Mums sako, kad pasitraukus iš NVS už energijos šaltinius mokėsime brangiau. Bet tai tarpusavyje visiškai nesusiję: Baltijos šalys neįeina į NVS, bet už energijos šaltinius moka maždaug tiek pat, kiek Gruzija, įskaičiuojant transportavimo išlaidas”, – sakė prezidentas.
Valstybės turi dėl ko pykti
Gegužės pradžioje viešėdamas Vilniuje M.Saakašvilis sakė, kad NVS, kaip valstybių forumas, prarado savo tikslą. „Sandraugos susitikimuose mažai kas svarstoma, nėra pirmininkavimo rotacijos, negalima ginti savo pozicijų, pastaruoju metu net nedaromi vieši pareiškimai”, – teigė jis.
Prezidentas pažymėjo, jog Gruzija su daugeliu NVS valstybių yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl laisvos prekybos ar bevizio režimo. Tuo tarpu su Rusija galioja griežčiausias vizų režimas, gerokai griežtesnis nei su ES valstybėmis. „Rusijos rinka mums visiškai uždaryta, mūsų atžvilgiu rengiamos įvairios provokacijos”, – sakė M.Saakašvilis, matyt, turėdamas galvoje vyną.
Rusijai – tik prestižo ženklas
Ukrainos prezidento patarėjas Konstantinas Tymošenka taip pat pripažino, kad šalies vadovybė svarsto galimo pasitraukimo iš NVS klausimą. Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas neseniai pareiškė, kad artimiausiu metu parlamentas svarstys klausimą apie pasitraukimą iš NVS.
Gruzijos ministras pirmininkas Zurabas Nogaidelis neseniai dienraščiui „The Times” sakė, kad jis nematąs prasmės būti NVS. „Susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų ir Rusija nesuinteresuota NVS. Ji nori ją išlaikyti kaip organizaciją, bet nenori, kad ji būtų efektyvi ir funkcionuojanti. Rusijai ji reikalinga tik dėl prestižo”, – sakė Z.Nogaidelis.
Tačiau ir GUAM veikla kol kas apsiriboja tik skambiomis kalbomis. Į klausimą, ar ji pati taps realia ekonomine ir politine sąjunga, atsakys laikas.
Suvienijo buvusias SSRS nares
NVS susikūrė 1991 metais, kai gruodžio 7 d. Belovežo girioje Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai pasirašė sprendimą, jog panaikinama SSRS – Sovietų Sąjunga. Jos vietoje buvo paskelbta Nepriklausomų valstybių sąjunga, į kurią susibūrė 12 buvusių sovietinių respublikų. Lietuva, Latvija ir Estija niekada nebuvo NVS narės.
Atrodo, kad vienintelė ištikima Rusijai gali likti tik Baltarusija. Dar 1996 metais Borisas Jelcinas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė Rusijos ir Baltarusijos sąjungos steigimo sutartį. Tačiau ji tapo tik dar vienu pavyzdžiu, kad iš nelygiavertės partnerystės negimsta visavertė valstybė.