Nesutariama, kiek ministrų iki šiol pasikeitė Vyriausybėje ir ar tai negresia jai žlugimu
Teisininkai nesutaria, kiek ministrų iki šiol pasikeitė dabartinėje Vyriausybėje ir ar netrukus Seimui neteks balsuoti dėl Algirdo Brazausko vadovaujamo ministrų kabineto įgaliojimų pratęsimo. Neviešą diskusiją šiais klausimais išvystė parlamente, Prezidentūroje ir Vyriausybėje dirbantys teisininkai. Pasikeitusius ministrus skaičiuoja ir kiti konstitucinės teisės ekspertai.
Gali būti, kad šiuo klausimu netrukus turės skubiai pasisakyti Konstitucinis Teismas.
Rengiasi galimam paklausimui
Konstitucijoje nurodoma, kad Vyriausybėje pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų ji turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus dirbti toliau, priešingu atveju privalo atsistatydinti. Bet nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nepaaiškinta, kas yra laikytina ministrų pasikeitimu.
Ministrų pokyčių skaičiavimais užsiima ir Seimo Teisės departamentas.
„Esu sena vilkė teisės srityje, todėl rengiuosi galimiems aktualiems klausimams”, – „Kauno dienai” sakė laikinoji Teisės departamento vadovė Ona Buišienė, paklausta, kodėl ėmėsi skaičiuoti pasikeitimus dabartinėje Vyriausybėje.
Ji teigė jokio oficialaus išaiškinimo šiuo klausimu nerengianti, tik „sau pasiskaičiavusi”, kad galėtų būti pasirengusi, jeigu Seimo teisininkų artimiausiu metu būtų pasiteirauta, kaip reikėtų skaičiuoti ministrų pasikeitimus A.Brazausko vadovaujamame kabinete.
Jos teigimu, iki šiol Vyriausybėje pasikeitė tik du ministrai iš trylikos. Vietoje Zigmanto Balčyčio susisiekimo ministru pernai gegužę buvo paskirtas Petras Čėsna, vietoje Viktoro Uspaskicho pernai birželį ūkio ministru tapo Kęstutis Daukšys.
Vadovaujasi Konstitucinio Teismo išvada
O.Buišienė pirmiausiai remiasi Konstitucinio Teismo 1999 metų balandžio 20 dieną priimtu nutarimu, kuriame išaiškinta, ką reikėtų laikyti ministrų pasikeitimu. Šiame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad ministro valdymo srities pakeitimas nekeičia Vyriausybės personalinės sudėties, kuriai Seimas iš esmės pritaria, kai balsuoja už Vyriausybės programą ir suteikia ministrų kabinetui įgaliojimus dirbti.
Šios kadencijos Seimas už dabartinės A.Brazausko Vyriausybės programą balsavo 2004 metų gruodžio 14 dieną. 2005-ųjų gegužę Z.Balčytis buvo atleistas iš susisiekimo ministro pareigų, tačiau buvo paskirtas finansų ministru vietoje atsistatydinusio Algirdo Butkevičiaus. Tačiau, anot teisininkės, toks Z.Balčyčio „portfelio pakeitimas” nereiškia, kad pasikeitė ministras. „Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, kad tos pačios Vyriausybės nario paskyrimą vadovauti kitai ministerijai negalima laikyti ministro pasikeitimu”, – sakė O.Buišienė.
„Konstitucijos nuostatą dėl ministrų pasikeitimo reikėtų suprasti taip, kad į atleisto ar naujai įsteigtos ministerijos vadovo vietą skiriamas asmuo, kuris nėra tos Vyriausybės narys”, – rašoma Konstitucinio Teismo išvadoje.
O.Buišienė taip pat nemano, kad prie pasikeitusiųjų ministrų reikėtų priskirti Juozą Antanavičių. 2004 metų gruodį jis Prezidento dekretu buvo paskirtas švietimo ir mokslo ministru. Tačiau netrukus šis dekretas buvo atšauktas. Ministru paskirtas ir dabar juo esantis Remigijus Motuzas.
Pasak Seimo teisininkės, J.Antanavičius nebuvo toje Vyriausybės sudėtyje, kuri buvo pristatyta parlamentui kartu su jos programos projektu, todėl negavo įgaliojimų pradėti dirbti ministru, neprisiekė Seime. „Iš Konstitucinio Teismo nutarimo aišku, kad tik Seimo balsavimas dėl Vyriausybės programos ir yra balsavimas dėl viso kabineto sudėties, taigi ir dėl įgaliojimų ministrams suteikimo. Prieš tai, Prezidentui pasirašius dekretą dėl ministro skyrimo, jis dar nėra gavęs įgaliojimų dirbti. Taigi toks paskirtasis, bet neprisiekęs ministras neturėtų būti skaičiuojamas, kai reikia žiūrėti, ar Vyriausybėje pasikeitė pusė ministrų”, – aiškino O.Buišienė.
Opozicijos atstovas skaičiuoja kitaip
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinės Liberalų ir centro sąjungos narys Raimondas Šukys nesutinka su O.Buišienės nuomone dėl pasikeitusių ministrų skaičiavimo. Anot parlamentaro, derėtų skaičiuoti ir Z.Balčyčio portfelio pakeitimą, ir J.Antanavičiaus paskyrimą ministru, nors jis ir netapo ministerijos vadovu.
Anot R.Šukio, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Z.Balčytis pirmiausia buvo atleistas iš susisiekimo ministrų ir tik tada paskirtas naujuoju Finansų ministerijos vadovu. Be to, Z.Balčytis pernai gegužės 17 dieną naujai prisiekė Seime kaip finansų ministras. „Todėl, manau, jis traktuotinas kaip pasikeitęs ministerijos vadovas, nors ir ne naujas Vyriausybės narys”, – „Kauno dienai” sakė R.Šukys.
Kalbėdamas apie J.Antanavičių, Seimo narys tvirtino, kad Vyriausybės sudarymas yra Prezidento ir premjero, kuris teikia ministrų kandidatūras, prerogatyva. Seimas į šį procesą formaliai nesikiša. Todėl J.Antanavičiaus paskyrimas ministru, netgi jeigu jis vėliau iš Seimo negavo įgaliojimų dirbti ir neprisiekė, yra laikytinas įvykusiu faktu, kuris turėtų būti priskiriamas prie ministrų pasikeitimo.
R.Šukio nuomone, reikėtų laikyti, kad iki šiol pasikeitė jau keturi ministrai. Kai bus paskirti nauji užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai, Vyriausybėje bus pasikeitę jau šeši ministerijų vadovai. Tada tereikėtų pakeisti tik vieną ministrą, kad Seimas turėtų iš naujo balsuoti dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo.
Sutinka su Seimo teisininke
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys neabejoja, kad sveika nuovoka ir teisinė logika neleidžia galvoti kitaip, nei svarsto Seimo teisininkų vadovė. „Neprisiekęs paskirtasis ministras nepradeda eiti savo pareigų, todėl jo įgaliojimai nėra nei prasidėję, nei pasibaigę. Taigi tokio paskirtojo, bet paskui atleistojo ministro nederėtų priskirti prie pasikeitusių Vyriausybės narių”, – „Kauno dienai” sakė J.Žilys, komentuodamas J.Antanavičiaus atvejį.
Kalbėdamas apie Z.Balčytį konstitucinės teisės ekspertas pabrėžė, kad Vyriausybė solidariai už savo veiklą atskaitinga Seimui, todėl svarbūs tik tokie kadriniai pakeitimai, kurie lemia visiškai naujų Vyriausybės narių paskyrimą.
Prezidentūra analizuoja situaciją
Prezidento patarėja teisės klausimais Milda Vainiutė „Kauno dienai” pripažino, kad Prezidentūros Teisės departamente šiuo metu bandoma išanalizuoti situaciją, susijusią su ministrų pasikeitimų skaičiavimu. Šios analizės rezultatai bus pateikti Prezidentui Valdui Adamkui.
Neatmetama galimybė, kad netrukus Konstituciniam Teismui prireiks vėl, tik šįkart dar detaliau pasisakyti ministrų pasikeitimo interpretavimo klausimu, todėl Teismo teisėjai irgi vengia komentarų šia tema.