Praėjus porai metų po žaliosios pabaisos Šreko debiuto Kanų kino festivalyje komisijai šiemet pristatytas dar vienas animacinis filmas „Anapus tvoros”. Tai komedija visai šeimai, pašiepianti žmones. O gal tik amerikiečius?
Gyvūnėliai domisi reinkarnacija
Sugrįžus pavasariui vėžlys Vernas ir jo draugai pabunda iš ilgo žiemos miego. Tačiau vos atmerkę akis jie pamato, kad kažkas ne taip – miškas gerokai „patrauktas”, o ten, kur seniau gyveno jie, šeimininkauja kitos būtybės. Suktas skunkas RJ įkalba gyvūnus nesitraukti iš savo valdų, nebijoti naujųjų kaimynų žmonių, kurie keisti vien dėl to, kad gyvena tam, jog valgytų, o ne valgo, kad gyventų. Prasideda vėžlio ir jo draugų nuotykiai pasaulyje, kuris vadinamas priemiesčiu.
„Anapus tvoros” gyvūnėliai vietoj miško randa Amerikos priemiestį, tad kai kas įtaria, jog filmas draugiškai pašiepia būtent šios šalies gyventojus. Nuotaikinga komedija sukurta pagal komiksus, išleistus jau trimis tomais. Tačiau kūrėjai tvirtina, kad filmas baigiasi ten, kur prasideda komiksų istorijos. Didžiajame ekrane pasakojama, kodėl du tokie skirtingi draugai – vėžlys ir skunkas – susitiko, kaip jie reagavo į keistų įpročių žmones.
Tiesa, Verno ir RJ istorija dar prieš kuriant filmą sulaukė apdovanojimo už moralinių vertybių puoselėjimą, pakantumą religijoms, nes pagrindiniai personažai, be savo nuotykių, kartais pamąsto ir apie žmogiškumą, reinkarnaciją. Ypač mėgstamas jų klausimas: ar Dievas yra vėžlys, ar skunkas?
Kalba garsenybės
Tik keletas režisierių galėtų pasigirti dirbę su Woody Allenu, Bradu Pittu, Bruce’u Willisu, Steve’u Carellu, tačiau filmo „Anapus tvoros” kūrėjas Timas Johnsonas turi teisę tuo didžiuotis. Jo naująjį animacinį darbą, kuriam žadama „Šreko” ir „Madagaskaro” sėkmė, įgarsino tokios įžymybės kaip Willisas, Williamas Shatneris, Avril Lavigne, Carellas.
– Kaip jums pavyko suburti tokią puikią aktorių komandą?
Timas Johnsonas:
– Tiesiog sudarėme sąrašą žmonių, kuriuos sumanėme pasikviesti, ir jie visi sutiko įgarsinti animacinius herojus. Keletą personažų kūrėme būtent pagal tuos aktorius, kuriuos norėjome girdėti šiame filme. Pavyzdžiui, galvoji, kad skunkas turi tvirtą charakterį, visai kaip Willisas, tad gal jį ir reikėtų pasikviesti vaidinti? Mūsų tikslas buvo sukurti šiam animaciniam filmui charizmatiškus personažus.
– Tad kai kurie herojai ir net jų dialogai buvo taikyti konkretiems žmonėms?
– Tikrai taip. Animaciniame filme labai svarbu jausti, kad ir nupieštas personažas yra gyvas. Taigi kokia atsakomybė tenka tam aktoriui, kuris suteikia piešinukui gyvybės vien per savo balsą.
– Bet ar aktoriai gali improvizuoti įgarsindami filmą?
– Ne tik gali, tam juos net padrąsiname. Šiame filme tikrai daug ką sukūrė aktoriai. Pavyzdžiui, Garry Shandlingsas, kalbėjęs už vėžliuką Verną, niekada nedaro to, kas parašyta kieno nors kito. Tad kurdami „Anapus tvoros” mes tik nupasakojome personažų charakterius, pagrindinę istoriją ir pasitraukėme iš kelio – viską atliko kviestiniai aktoriai.
Žiūrovas – vienas iš gyvūnų
– Kad sukurtum tokį filmą, reikia mylėti gyvūnėlius…
– Visada turėjau šunų, kačių. Ir vaikystėje mėgau žaisti su gyvūnais. Tad šiame filme tikrai yra šiek tiek autobiografijos. Nors žiūrovams siūlau pažiūrėti į pasaulį gyvūno akimis. Kas ir kieno aptvare bus šį kartą?
– Ar yra jus įkvėpusių kitų animacinių juostų?
– „Anapus tvoros” nebus toks pat filmas kaip „Šrekas” ar „Skruzdėliukas Z” vien dėl to, kad kitaip jį piešėme. Visas patrauklumas kuriant animaciją – balta drobė, kurią turi užpildyti. Žaviuosi, kaip fotografai moka sutelkti informaciją viename paveiksle. Tad ir mes norėjome perteikti šiuo filmu jausmą, tarsi žiūrovas būtų vienas iš gyvūnų, o visas aplinkinis pasaulis – milžiniškas. Manau, tokia idėja kol kas unikali.
– Ar „DreamWorks” žmonės padėjo kurti šį filmą? Ar studijos įkūrėjas Stevenas Spielbergas davė kokių nors patarimų?
– Stevenas labai įsijautęs į savo darbus, tad parodėme jam tik galutinį variantą. Tačiau kino studijos žmonės mielai padėjo, pažvelgė pašaliečių akimis, nes mėgsta animaciją.
– Ar jau mąstote apie antrą „Anapus tvoros” dalį?
– Kalbame apie tai. Nebūtų prasmės to daryti, jei man nepatiktų šie herojai, jei būtų neįmanoma sukurti istorijos tęsinio. Kadangi taip nėra, turime idėjų dėl antrosios dalies.