Nors Rusijos koncernas „Jukos” pardavė daugiau nei pusę „Mažeikių naftos” akcijų lenkų „PKN Orlen”, Vyriausybė pasiliko priemonių apsisaugoti, kad bendrovės vėliau neperimtų Lietuvai nepatinkanti įmonė.
Vakar Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen” ir „Jukos” antrinė įmonė pasirašė sutartį, pagal kurią 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų už 1,492 mlrd. JAV dolerių (4,03 mlrd. litų) atiteko Lenkijos koncernui.
Tačiau Vyriausybė turės teisę reikalauti, kad „PKN Orlen” parduotų visas jos turimas Mažeikių bendrovės akcijas, jeigu „Mažeikių nafta” dirbs nuostolingai penkerius metus iš eilės ar jei lenkų bendrovė nuspręs parduoti Mažeikių bendrovės akcijas įmonei, keliančiai grėsmę Lietuvos saugumui.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys taip pat neatmetė galimybės, kad lenkams įsigijus bendrovę pajudės iš vietos elektros tilto į Vakarus projektas.
„Galimybių kalbėtis dėl tilto yra, nors sutartyse dėl „Mažeikių naftos” tai neatsispindi”, – vakar sakė Daukšys. Jis taip pat užsiminė, kad lenkai yra susitarę su Rusijos kompanija TNK-BP dėl naftos tiekimo į Mažeikius.
Seimui pritarus projektui Vyriausybė Lenkijos bendrovei parduos akcijas, už kiekvieną jų gaus tokią pačią sumą, kokią „PKN Orlen” mokės „Jukos”. Mažeikų bendrovės akcijas „Jukos” nusipirkus už 1,492 mlrd. JAV dolerių Vyriausybė už savas „Mažeikių naftos” akcijas gautų apie 800 mln. JAV dolerių.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys anksčiau teigė, esą derybų grupė stengėsi, kad Vyriausybės valdomos bendrovės akcijos būtų parduotos už didžiausią rinkos kainą, ir tai būtų maksimalus indėlis į valstybės biudžetą. Iš jo gautos lėšos būtų paskirstytos inovacijoms skatinti, pensijoms didinti, rubliniams indėliams kompensuoti ar kitoms sritims, dėl kurių apsispręs visas ministrų kabinetas.
Tiesa, Lenkijos „PKN Orlen” ką tik įsigyta Lietuvos naftos perdirbimo gamykla gali sustoti ne vienam mėnesiui, jei politiniais santykiais su Varšuva nepatenkintas Kremlius įsakys Rusijos naftos bendrovėms nutraukti naftos tiekimą „Mažeikių naftai”.
„Mes iš tikrųjų net nežinome, kas jie („PKN Orlen”) yra”, – teigia visą naftą Mažeikių perdirbimo gamyklai tiekiančios Rusijos naftotiekių monopolijos „Transneft” viceprezidentas Sergejus Grigorjevas.
„Manau, jie pirmiausia turėtų aptarti tiekimo klausimus su Rusijos gamintojais ir tik po to kreiptis į mus. Mes žinome jų konkurentus – „LUKoil”, TNK-BP ir „KazMunayGaz”, su jais buvome susitikę daugybę kartų. Tačiau niekada nebuvome susitikę su „PKN Orlen” ar Rusijos gamintojais, kurie yra pasirengę tiekti jiems naftą”, – pridūrė Grigorjevas.
Iš „Mažeikių naftos” sandorio veikiausiai uždirbs ir smulkieji bendrovės akcininkai, bendrai valdantys 5,64 proc. akcijų. Praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas pripažino, jog specialiai „Mažeikių naftai” skirto įstatymo nuostata, leidžianti neskelbti oficialiojo pasiūlymo, yra antikonstitucinė. Tai reiškia, kad „PKN Orlen” privalo skelbti oficialų siūlymą dėl akcijų pirkimo. Kad lenkai turi skelbti oficialųjį pasiūlymą, patvirtino ir Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jo teigimu, siūloma akcijų kaina negali būti mažesnė, nei pasiūlė „Jukos”.
„Finastos” specialistų teigimu, pastarąjį kartą „Mažeikių naftos” akcijos kainavo 8,65 lito, todėl jų supirkimas didesne kaina teigiamai paveiktų rinką bei pagerintų „Mažeikių naftos” akcijų turinčių investicinių fondų rezultatus.
Lenkijos koncernui „PKN Orlen” parduodama „Mažeikių nafta”, pernai gavusi 885,714 mln. litų grynojo pelno, dividendų akcininkams penktadienį nutarė neskirti, o beveik milijardinį pelną perkėlė į kitus finansinius metus: 13,828 mln. litų skirta privalomajam rezervui, o į kitus metus perkelta 962,76 mln. litų pelno.