Vienas gerbiamiausių dešimto dešimtmečio aktorių Denzelis Vašingtonas jau yra įvertintas daugybe nominacijų ir apdovanojimų, dievinamas moterų bei laikomas vienu seksualiausių vyrų Holivude. D. Vašingtono pasirodymai kino filmuose niekada nenuvilia, jo talentas tiesiog trykšte trykšta. Tačiau sulaukęs pavydėtinos sėkmės, Denzelis lieka pabrėžtinai kuklus. Režisierius Edvardas Zvikas kartą apie Denzelį sakė: „Kai kuriuos žmones kameros myli labiau nei kitus, tačiau Denzelį jos tiesiog dievina”.
Denzelis Vašingtonas gimė 1954 m. gruodžio 28 dieną Maunt Vernone, Niujorke. Denzelio vardą turi ir būsimojo aktoriaus tėvas, kuris taip buvo pavadintas jį išgelbėjusio daktaro Denzelio garbei. Jaunasis D. Vašingtonas buvo vidurinysis iš trijų vaikų penkiasdešimtininkų dvasininko ir kosmetologės, buvusios bažnyčios choro narės, šeimoje. Jie išsiskyrė, kai Denzeliui buvo vos 14-a, tad vaikus auklėjo viena motina.
Dabar Denzelis džiaugiasi, kad ši juos auklėjo griežtai. Trys geriausi to meto jo draugai baigė savo dienas liūdnai: vienas buvo nužudytas, kiti mirė nuo AIDS, na, o jis, Denzelis, kaip karalius gyvena Holivude.
Ko gero, aistringi tėvo pasirodymai bažnyčioje, mamos dainavimas bei jos sekamos istorijos klientėms kosmetikos kabinete buvo vieni tų dalykų, kurie privertė Denzelį pajusti aistrą aktorystei. Tačiau tuomet jis galvojo apie daktaro karjerą…
Pradžia
Netrukus jo planai keitėsi, ir, baigęs vidurinę mokyklą, Denzelis įstojo į Fordhamo universitetą, galvodamas apie žurnalistinį darbą. Bestudijuodamas čia jis pastebėjo turįs aktoriaus talento, be to, vaidyba leido pabėgti nuo galbūt per rimtos savo asmenybės.
Pasak Denzelio, tuomečiai jo draugai dažnai priekaištaudavo, kad šis yra per daug rimtas, įsitempęs ar susimąstęs. Aktorius sutinka ir tvirtina, jog iš tikrųjų linksmintis išmoko tik tuomet, kai susilaukė savo vaikų. Taigi vaidyba buvo kaip poilsis nuo paties savęs.
Tad gavęs bakalauro laipsnį jaunasis D. Vašingtonas išvyko į San Franciską ir įstojo į Amerikos teatro konservatoriją. Ją Denzelis paliko jau po metų ir ėmėsi ieškoti aktoriaus darbo.
Meilė
Dėl savo aktorinio universalumo ir seksualios išvaizdos, Denzelis lengvai gavo darbo nemažai televizijos projektų. Vienas jų – TV filmas „Vilma”, kuriame besifilmuodamas jis susipažino su būsimąja žmona aktore, dainininke, pianiste Pauleta Pearson. 1983 m. jie susituokė. Pora susilaukė net 4 vaikų: Džono Deivydo, Katios, dvynių Olivijos ir Malkolmo. 1995 m. Denzelis ir Pauleta dar kartą atnaujino savo santuokinius įžadus Pietų Afrikoje.
Tiesa, Denzelio ir Pauletos santuokai buvo iškilęs pavojus. Viename interviu 1993 m., kai kalba pakrypo apie seksualines pagundas, jis prasitarė: „Žvaigždžių visur tyko pagundos. Atvirai sakant, ir aš nebuvau tobulas”. Spauda iki pamišimo išpūtė šiuos žodžius. Na, o D. Vašingtonas daugiau niekada nebuvo toks atviras. Beje, šiemet vėl pasklido kalbos, kad Denzelis turį slaptą romaną, tačiau pats aktorius gandus neigia.
Karjeros laiptai
Debiutas didžiajame ekrane – 1981 m. „Carbon copy” su Džordžu Sigalu. Visą devintąjį dešimtmetį Denzelis dirbo bei filmavosi ir televizijoje. Jis buvo pasirinktas atlikti pelningą daktaro Čandlerio vaidmenį NBC medikų seriale „St.Elsewhere” (1982) ir vaidino čia šešerius metus, o nedideles pertraukėles skirdavo dirbti kituose projektuose.
1989 m. jis laimėjo „Oskarą” kaip geriausias antrojo plano aktorius už Tripo, pabėgusio vergo, vaidmenį Edvardo Zviko istoriniame filme „Triumfas”. Vis dėlto, kad sulauktų tokios sėkmės, jis matė ir šilto, ir šalto. Kad save išlaikytų, jam teko ir šiukšles vežti, ir dirbti fabrikuose, pašte, ir dar daug kur. Išgyvenęs blogus laikus, badą, D. Vašingtonas iki šiol saugo bedarbio knygelę, kad prisimintų, kaip tuomet buvo. „Nesėkmės yra augimo etapas”, – filosofiškai sako Denzelis.
1992 suvaidinus „Malkolme X”, aktoriaus gyvenimas kardinaliai keitėsi – jis virto vienu gerbiamiausių Holivudo aktorių. Toliau jis dirbo didžiulių biudžetų filmuose „Pelikano byla” (1993 m.), „Filadelfija (1993 m.), „Raudonoji banga” (1995 m.), „Pastoriaus žmona” (1996 m.) ir „Narsa mūšyje” (1996 m.) – už vaidmenį čia jis gavo 10 mln. dolerių. Na, o už 1999 m. filme „Uraganas” suvaidintą boksininką, pravarde Uraganas, Denzelis gauna „Auksinį gaublį” ir „Sidabrinę Berlyno mešką”, 2000 m. sulaukia ir „Oskaro” – už „Išbandymų dieną”.
Po sėkmingų projektų 2002-aisiais D. Vašingtonas debiutavo kaip režisierius – „Entvonas Fišeris”, kuriame taip pat ir vaidino.
Dabar Denzelis stengiasi kuo daugiau laiko, kurio lieka nuo filmavimosi, skirti savo šeimai. Šiuo metu jis gyvena Los Andžele.
Įdomybės
Denzelis yra antrasis juodaodis po Sidnio Poatjė, laimėjęs Akademijos apdovanojimą 2001 m. Poatjė, beje, pagerbtas tais pačiais metais.
Tomas Henksas sakė, jog darbas „Filadelfijoje” (1993) drauge su Denzeliu buvo lyg „vaidybos mokykla”. Jį stebėdamas, prisipažįsta Tomas, išmoko daug daugiau nei iš ko nors kito.
Mažiausiai šešiuose filmuose Denzelis vilkėjo karišką uniformą, o visiems kitiems jo herojams bendras dalykas – kostiumas.
Nors pirmasis jo filmas buvo komedija, iki šiol Denzelis suvaidino tik trijose šio žanro juostose. Tačiau aktorius pažymi, kad visada norėjo suvaidinti geroje komedijoje.
„Aš didžiuojuosi esąs juodaodis, bet spalva tai dar nėra visas aš. Tai mano kultūrinis istorinis pagrindas, genetinis makiažas, bazė, kuria aš visada remiuosi atsakydamas į bet kokį klausimą.”