Šiuolaikinis jaunimas tampa vis praktiškesnis. Rinkdamiesi specialybę, jauni žmonės teikia prioritetą išsilavinimui, suteiksiančiam galimybę siekti karjeros. Būtent tokį išsilavinimą, anot dekano doc. Antano Bučinsko, siūlo Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakultetas (SMF). Šio fakulteto studijų programos skirtos veržliems, iniciatyviems, vadovauti siekiantiems žmonėms.
Šiemet abiturientai SMF galės rinktis bibliotekininkystės, ekonomikos, politikos mokslų, socialinės geografijos, vadybos, viešojo administravimo bei žurnalistikos studijų programas.
Nesuvokia perspektyvų
Populiariausios programos, anot A. Bučinsko, – ekonomikos, vadybos, žurnalistikos bei viešojo administravimo.
Nors pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, kad ekonomistų ir vadybininkų „prikepta” užtektinai, fakulteto vadovas su tuo nesutinka. Anot jo, fakultetas nespėja patenkinti čia besikreipiančių įmonių prašymų.
Politologais ir viešojo administravimo specialistais, dekano teigimu, domisi valstybės saugumo institucijos. Daug politologijos absolventų jau dirba Klaipėdos miesto, Gargždų savivaldybėse, Apskrities administracijoje. Jiems atviros visos politikos sritys. Savivaldos institucijose, pasak A. Bučinsko, taip pat laukiami viešojo administravimo absolventai.
Socialinė geografija ir bibliotekininkystė, pašnekovo teigimu, sulaukia mažesnio abiturientų dėmesio. Kita vertus, šių specialistų poreikis nėra didelis.
„Daugybė bibliotekų buvo uždarytos, be to, bibliotekininko darbas nėra pelningas. O socialinė geografija nepelnytai nustumiama į šoną, nes kol kas dar nesuvokiama šios specialybės esmė ir perspektyvos”, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, įstojus į Europos Sąjungą, vis didesnis dėmesys skiriamas regioninių problemų analizei. Miestų raidos prognozės bei tyrimai, būsimų kaimo verslo centrų galimybių analizė, A. Bučinsko teigimu, ir yra socialinio geografo darbas. Ši studijų programa artima sociologijai. Tuo ji skiriasi nuo Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto siūlomos geografijos programos, kur studentai mokosi gamtinės geografijos.
Bibliotekininkų, dekano teigimu, laukia nauja ir moderni veikla įgyvendinant žinių visuomenės kūrimo ir plėtojimo projektą. Šios studijų programos absolventai turi sugebėti padėti žmogui atsirinkti reikiamą informaciją. Todėl čia didelis dėmesys skiriamas informacijos išteklių, informatikos, informacinių technologijų ir sistemų, žinių vadybos, pasaulio ekonomikos ir tarptautinių ryšių studijoms.
Trūksta vadovų
Kokios įsidarbinimo perspektyvos laukia SMF absolventų, „Vakarų ekspresas” teiravosi žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „Akrisida” vadovo Klaipėdoje Aro Mileškos.
Anot jo, politologų poreikis nėra didelis. „Net negalėčiau įvardinti „nevaldiško” darbo, kurį jie galėtų dirbti Klaipėdos krašte”, – sakė pašnekovas. Viešojo administravimo, socialinės geografijos absolventai, A. Mileškos teigimu, taip pat daugiausiai gali įsidarbinti valstybiniame sektoriuje.
Klabėdamas apie žurnalistikos studijų programos absolventų įsidarbinimo galimybes, A. Mileška pabrėžė, kad sričių, kur šie žmonės galėtų integruotis, yra daug, tačiau jos šalyje vis dar nėra išvystytos. Be to, vadovas pastebi, kad pradedančių žurnalistų atlyginimas tikrai nėra viliojantis.
Ekonomikos specialistai, pašnekovo nuomone, turi kur kas daugiau galimybių siekti karjeros. Jie laukiami įvairiose įmonėse, mat jos pradeda skaičiuoti ir analizuoti savo kaštus, daryti ekonominius sprendimus.
A. Mileška pastebi, kad žmonės dažnai klaidingai suvokia vadybininko pareigas ir pastarojo etiketę klijuoja su tuo nieko bendra neturintiems specialistams.
„Dažnai vadybininku vadinamas pardavimų specialistas. Vadybininkas – vadovaujantį, organizacinį darbą dirbantis žmogus”, – aiškina pašnekovas ir pabrėžia, kad vadovų iš tiesų ugdoma per mažai.
Tačiau, teigia A. Mileška, vadybininkas su atitinkama specializacija rinkoje yra paklausesnis nei vien vadybininko specialybę įgijęs asmuo. Be to, vadybos studijų programa, pašnekovo įsitikinimu, labiau tiktų žmonėms, jau turintiems darbo patirties. Jaunas žmogus labai retai iš karto tampa vadovu.
Įgyja platesnį akiratį
„Vakarų ekspreso” kalbinti SMF absolventai tvirtina, kad čia įgytų žinių neteko „palaidoti” stalčiuje, jos nuolat praverčia darbinėje veikloje.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis, SMF krimtęs politikos mokslus, tvirtina čia išmokęs kritiškai vertinti realybę. Įgytas žinias pašnekovas sako galintis pritaikyti viešajame administravime, o su dabartine darbo patirtimi – bet kurioje valdymo srityje.
Pašnekovas teigia nepažįstantis nė vieno kolegos bedarbio ir tvirtina, kad politologijos specialistų labai trūksta.
„Politikos mokslų studentai – pirmieji, baigę ne vadinamųjų „amatininkų” specialybes, kurios ruošia konkrečiam darbui. Šių žmonių akiratis platesnis. Ypač svarbu, kad jie išmano viešojo sektoriaus specifiką. Kitų programų studentams to labai trūksta”, – pastebi G. Neniškis.
Jis pataria politikos mokslus rinktis žmonėms, norintiems keisti pasaulį. O svajojantiems apie specialybę-amatą, anot pašnekovo, čia geriau nestudijuoti.
LNK televizijoje, radijo stotyje M-1, žurnale „Ekstra panelė” bei „Pramogų banke” Vilniuje dirbanti SMF absolventė Skaiva Jasevičiūtė po žurnalistikos studijų jaučiasi kompetentinga diskutuoti bet kuria tema.
„Žurnalistikos programa unikali tuo, kad studentas čia gauna įvairiausių specialybių įvadą. Mokiausi teisės, politologijos, verslo vadybos ir istorijos, literatūros, ekologijos, užsienio kalbų – ir tai tik menka dalis paskaitų”, – prisimena pašnekovė.
Anot jos, stojantiems į šią specialybę, reikia norėti dirbti žurnalistu, o ne vadybininku ar dar bala žino kuo. S. Jasevičiūtės teigimu, ši programa visai netiks bijantiems bendrauti, nes bendravimas – neišvengiamas bet kurioje žurnalistikos srityje.
Trūksta kvalifikuotų pardavėjų
Studijos SMF gali praversti ir darbo patirties bei išsilavinimą jau turintiems žmonėms. AB banko „Hansabankas” Klaipėdos regiono valdytojas Vytautas Adomaitis rinkodaros vadybos magistratūros studijas SMF pasirinko norėdamas atnaujinti žinias.
„Rinkodaros mokslas per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė. O dirbant banke būtina išmanyti rinkodarą ir nuolat atnaujinti žinias. Čia išmokau rinkodaros pagrindų, sužinojau apie naujausias jos tendencijas”, – pasakoja pašnekovas.
Besirenkantiems vadybos studijas, anot V. Adomaičio, reikia turėti omeny, kad savo žinias teks pritaikyti pardavimų srityje. Todėl ši programa labiau tiks aktyviems, komunikabiliems bei gebantiems aiškiai reikšti mintis žmonėms. Mėgstantiems individualų darbą, pašnekovo teigimu, jos rinktis nederėtų.
Kaip darbdavys, V. Adomaitis pastebi, kad kvalifikuotų pardavimų specialistų vis dar trūksta. Anot jo, šie žmonės savo žinias gali pritaikyti bet kurioje srityje.