Turgaus gatvės grindinyje – ir kelių šimtmečių senumo akmenys

Nors Turgaus gatvės grindinys bus išgrįstas paprastais lietuviškais iš laukų surinktais akmenimis, ten dirbantys žmonės šią gatvę jau vadina auksine.

„Kai kiekvieną grindinio akmenėlį vartai šimtą kartų, kol pritaikai, kuria puse jį guldyti ir kur, jis atrodo aukso vertės”, – tikino Turgaus gatvėje plušantys vyrai.

Iš tiesų, kai kurie jų pripažino, kad toks preciziškas ir daug kantrybės reikalaujantis darbas labai vargina. Kone kiekvieną akmenį reikia išmatuoti ir parinkti jam tinkamą vietą, kad grindinys būtų lygus.

Gatvės pakraščiuose grindžiamos metro pločio juostos iš elementarių riedulių, o pagrindinė važiuojamoji dalis – iš tašytų akmenų. Dalis jų – likę nuo senojo grindinio, kuris gulėjo po asfaltu.

Pasak darbų vadovo Dainiaus Pauliko, kiekvieno tašyto akmens matmenys skiriasi – pavyzdžiui, plotis gali svyruoti nuo 14 iki 25 centimetrų.

„Taip ir žaidžiam. Iki Džiazo festivalio tikrai spėsim iškloti grindinį iki Teatro aikštės, bet patys turbūt į festivalį su ramentais ateisime – labai keliai įskausta”, – pasakojo vienas darbuotojas.

D. Paulikas minėjo, kad per dieną darbuotojai išgrindžia 3-4 metrus gatvės.

Šaligatvius grįsti dar sunkiau – jie klojami iš mažų tašytų kalkakmenio gabalėlių. Per dieną kiekvienas darbuotojas įstengia iškloti po 2-3 kvadratinius metrus šaligatvio.

Darbininkai žadėjo iškloti šaligatvius taip, kad moteriškės su aukštakulniais drąsiai galėtų vaikščioti ir nebijotų kojų išsisukinėti.

„Dėl jų ir stengiamės”, – šmaikštavo akmenėlį iš vienos vietos į kitą dėliojantis ir niekaip jam vietos nesurandantis šaligatvio klojėjas.

D. Paulikas sakė nežinantis, ar dabar grindinys klojamas taip pat, kaip tai darydavo mūsų senoliai ir apgailestavo neturintis ko paklausti, nes visi senieji grindinių klojėjai seniai išmirę.

„Skaitėme įvairios literatūros, kaip kloti grindinius. Nieko sudėtingo nėra – manau, kad esmė lieka tokia pat, kaip ir senais laikais. Tačiau jei visas miesto gatves reikėtų iškloti akmenimis, neįsivaizduoju, kiek tam laiko prireiktų. Tikriausiai visi Klaipėdos darbininkai plušėtų penketą metų”, – svarstė D. Paulikas.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, iki XVIII amžiaus Klaipėdoje kone visos gatvės buvo negrįstos ir be šaligatvių, išskyrus dalį dabartinės Tiltų gatvės, kuri buvo išgrįsta anksčiausiai – XVI a., ir Turgaus gatvės, kuri lauko akmenimis buvo išgrįsta jau XVII a.

Visos kitos gatvės iki XVIII amžiaus buvo dengiamos žabais, pilamos žeme.

Z. Genienės duomenimis, Turgaus gatvė 1861 metais buvo pergrįsta. Kadangi tai buvo labai judri gatvė – ja į turgų vežimais važinėdavo prekeiviai, galėjo atsirasti duobių, tad 1878-1879 metais ji buvo „suremontuota”. Šio grindinio akmenys Turgaus gatvėje išliko ir iki šių dienų, tik sovietmečiu jie buvo užpilti asfaltu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.