Asmenybės testas: išbandykite save

Ar mokate į save pažvelgti kito žmogaus akimis? Ar sugebate į kolegos prašymą atsakyti neigiamai jo neįžeisdamas? Ar jums pavyksta išlikti šaltakraujiškam, kai esate puolamas?.. Išbandykite save.

1 bandymas

Kad ir kokios nuotaikos atsibudote, pažvelkite į veidrodį ir nutaisykite tokią miną, kuri jus prajuokintų. Neišeina? Turėkite galvoje, kad žmonės jus gali vertinti kaip arogantišką ir netgi piktą subjektą. Jums sunkiai pavyksta bendrauti žaismingai, o tai reiškia, kad būnate slegiamai nuobodus. Žinoma, jūsų teisė – likti tokiam, koks esate. Bet tuomet neaimanuokite dėl aplinkinių negeranoriškumo.

2 bandymas

Pasidėkite du veidrodžius taip, kad matytumėte savo profilį. Prisiverskite „nesigražinti”: susikūprinkite, įtraukite smakrą, prasižiokite, nutaisykite padėrusį žvilgsnį. Pabandykite priimti save tokios neparadinės formos. Sunku? Vadinasi, jums sunku realiai vertinti situaciją. Veikiausiai jūs nežinote, koks atrodote kitiems. Jūs linkęs save apgaudinėti ir dėl to, regis, pats dažnai tampate apgaulės auka.

3 bandymas

Važiuodamas transportu, iš badilbų stebėkite kieno nors veidą. Pasistenkite, kad jūsų susidomėjimas liktų nepastebėtas. Jeigu nepavyko, vadinasi, jūsų žvilgsnis pernelyg atkaklus, nedelikatus, o tai apriboja komunikacijos galimybes. Taigi neįkyrus kitų žmonių stebėjimas turėtų tapti jūsų kasdienėmis treniruotėmis.

Žinoma, jeigu jus „pagavo”, reikia tuoj pat nusukti akis. Tačiau tai tik paruošiamasis bandymas. Pagrindinis uždavinys yra toks: pasistenkite stebimą veidą įsivaizduoti besišypsantį… liūdną… juokingą… įširdusį… išgąsdintą… kupiną švelnumo… Tas, kuris nesugeba taip įsivaizduoti (remdamasis realaus veido išraiška), nelabai supranta jausmų bei nuotaikų kaitos, kai stebi pokalbininkų veidus.

4 bandymas

Kilus atsitiktiniam kivirčui (pvz., sausakimšame autobuse), nepaisydamas to, ar jūs teisus, ar ne, prisiverskite ištarti „atsiprašau” ir patylėti, kad ir kaip jus įžeidinėtų konflikto partneris. Apžiūrinėkite priekyje stovinčio žmogaus pakaušį, lubas, vaizdą pro langą. Aplinkinių požiūriu, tas, kuris tyli, – elgiasi oriau nei tas, kuris siautėja, taigi publika stos jūsų pusėn.

Negalite susilaikyti? Vadinasi, arba jūsų per daug dominuojantis, arba per daug nervingas. Ir tas, ir tas yra bendravimo kliūtis. Duokite sau žodį: artimiausią mėnesį (ar metus) iškilus panašioms aplinkybėms ugdyti savo šaltakraujiškumą ir savitvardą.

5 bandymas

Išbandykite savo sugebėjimą šmaikštauti įtemptoje situacijoje. Tam, kuris eilėje užgula jus savo kūnu, šyptelėjęs pasakykite: „Atrodo, mudu šioje parduotuvėje neįsitenkame”.

Šios replikos intonaciją ir veido išraišką reikia iš anksto parepetuoti. Bandymas turi grįžtamąjį ryšį: jeigu tonas pasirinktas tinkamai, partneris jį perims ir savo ruožtu pajuokaus: „Iš tikrųjų – kažkokias ankštas parduotuves pradėjo statyti…” Jeigu replika nepavyko arba partneris nusiteikęs agresyviai, kyla situacija, aprašyta anksčiau: pasinaudokite ja savo šaltakraujiškumui treniruoti.

6 bandymas

Pastebėję seną žmogų arba moterį su vaiku, kuriam, kaip ir jums, neliko vietos atsisėsti, pasilenkite prie arčiausiai sėdinčio jaunuolio ir tyliai pasakykite: „Atkreipkite dėmesį – jį (ją) reiktų pasodinti…”

Į pamokomąjį ar reikalaujamą toną jaunuolis sureaguos negatyviai (netgi jei jis iš tikro jautrus žmogus), todėl jūsų replika turi būti surepetuota. Jeigu nepavyksta, vadinasi, jūs arba piktnaudžiaujate tėviška pozicija, arba atvirkščiai – pataikaujate.

Žinoma, kartais tenka susidurti su paprasčiausiu chamu, tačiau tai ne priežastis atsisakyti treniruočių, kaip paveikti aplinkinus.

7 bandymas

Jūsų darbe, kaip ir bet kuriame kitame, tikriausiai yra vienas kitas kolega, kuris jums nepatinka. Kai turėsite progos, stebėkite tą antipatišką žmogų. Nusiteikite taip, tarsi jis būtų artimas giminaitis (mama, tėvas, sesuo, dukra, brolis, sūnus) ir – dėl to – jums labai brangus su visais savo būdo bruožais. Neišeina? Matyt, jūs nesugebate būti objektyvus ir savo įsitikinimus laikote paskutine instancija.

8 bandymas

Stebėkite, kaip dirba koks nors jums nepažįstamas žmogus, ir prisiverskite išreikšti jam pritarimą. Pavyzdžiui, pardavėjai, kuri greitai ir sumaniai pjausto sūrį, šypsodamasis pasakykite: „Kaip mikliai jums tai išeina…” Negalite pasiryžti? Vadinasi, esate linkęs į kaukių kontaktus, o ne į emocinę sąveiką su žmonėmis.

Jūsų pagyrimo tonas turi būti ne globėjiškas, o draugiškas ir šiek tiek pavydus (atseit kad aš taip mokėčiau). Bandymas turi grįžtamąjį ryšį: į globėjišką nuolaidų toną jums atsakys kreivu šypsniu, dėbtelėjimu arba šiurkštumu. Tuomet darykite išvadą: jums reikia treniruotis toliau.

9 bandymas

Bičiulių draugijoje išsikelkite sau uždavinį nieko nepertraukti ir dėmesingai klausytis kalbančiojo. Klausydamiesi pasamprotaukite: „Kodėl jis vėl apie tai kalba? Jam linksma ar tik apsimeta? Liūdi ar tik dedasi? Ar taip kalbėdamas turi paslėptą tikslą? Kokį?”

Įsivaizduokite, kad jis – tai jūs. Įsivaizduokite, kaip jūs atrodote jo akimis. Nusiteikite nesmerkti žmogaus ir neieškoti savo pranašumų prieš jį. Tiesiog įsijauskite į jo dvasinę būseną. Neišeina? Negalite atlikti savo uždavinio? Greičiausiai jūs pernelyg įnikęs į save ir pokalbio metu labiau klausotės savęs nei partnerio.

10 bandymas

Bendraudamas su pažįstamu išbandykite savo sugebėjimą kiek pakvailioti. Pavyzdžiui, jis jūsų prašo paskolinti knygą, o jūs, nutaisęs graudų veidą, atsakote: „Tai neįmanoma. Knyga sulaistyta vyšnių uogiene. Laižyti galima, skaityti – ne”.

Ši nedidelė vaidyba moko mus valdyti situaciją. Taip jūs laimite trumpą pauzę prieš atsakydamas neigiamai. Ypač tai naudinga, kai dialogas sunkus. Pauzės – vaidybos – metu prašytojas pasitikrina, ar jam išties yra būtina tai, ko jis prašo, o jūsų galvoje tuo metu susiklosto geriausias neigiamo atsakymo variantas. Jis turėtų nuskambėti ramiai ir draugiškai.

Žmones žeidžia ne neigiamas atsakymas, o priešiškas jo tonas. Jeigu šis bandymas jums nepavyksta, jūs greičiausiai nemokate pasakyti „ne” neįžeisdamas, o tai reiškia, kad dažnai esate priverstas eiti už pavadžio ir tapti manipuliatorių įrankiu.

Kitas situacijos valdymo treniruotės variantas: kai kalbatės su bičiuliu kokia nors ne itin jums abiem svarbia tema, pasižiūrėkite į laikrodį ir nesivaržydamas pasakykite: „Nepyk, skubu, pabaigsim kitą kartą”. Ir tuoj pat pasišalinkite.

11 bandymas

Sutikęs pažįstamą, pabandykite pokalbį apie orą palaipsniui pakreipti nuoširdumo link. Atsižvelkite į konkretaus žmogaus polinkius. Tarkime, jis nemėgsta kalbėti apie literatūrą, nes mažai ją išmano, tačiau jis labai myli gamtą. Sujaudinkite jį replika, pavyzdžiui, apie degančius miškus arba teršiamą upę, o svarbiausia – klausydami jo, atsakykite jam išreikšdamas savo nusivylimą dėl to, kas vyksta.

Jeigu jūs geras pokalbininkas, tai jūsų partneris anksčiau ar vėliau pasakys savo asmeninį požiūrį į aptariamą temą: pavyzdžiui, prisimins, kaip būdamas vaikas gaudė žuvis toje upėje, kuri dabar užteršta. Būtent posūkis į asmeniškumą ir prisiminimų pažadinimas bendravimą daro nuoširdų.

Pabandykite eiti toliau – pasidalykite su pokalbininku kuo nors asmenišku. Nenorite? Jūs labai išrankus, nuoširdžiai kalbatės ne su bet kuo? Jūsų teisė. Tačiau tai kelia įtarimų, kad esate išpuikęs ir manote, jog kiti žmonės neturi tam tikrų dvasinių savybių, kokias priskiriate sau.

12 bandymas

Paanalizuokite savo draugų ir pažįstamų ratą. Senovės išmintis byloja, jog iš tikrųjų suprasti kitų žmonių dvasinius išgyvenimus gali tik tas, kuris vienu metu yra susijęs draugystės ryšiais (būtent draugystės, o ne dalykiniais ar šeimyniniais) bent su vienu:

a) bendraamžiu, b) jaunesniu žmogumi, c) daug jaunesniu, d) vaiku, e) vyesniu žmogumi, f) senu žmogumi.

Šią paprastą, tačiau psichologiškai labai svarbią tiesą, kad ir kaip liūdna, daugeliui žmonių tenka atrasti iš naujo. Jeigu jūs nesugebate palaikyti bičiuliškų santykių, pavyzdžiui, su paaugliu arba senoliu, tai liudija, kad jūsų požiūris į kitus žmones labai siauras.