Maskva prakalbo apie žaliavos tiekimo Lietuvai nutraukimą

Žlungantis Rusijos naftos koncernas „Jukos” po beveik metus užtrukusių derybų dėl „Mažeikių naftos” pardavimo pagaliau atsikratė Lietuvos įmonės akcijų.

Tačiau iškart kilo abejonių dėl Lenkijos bendrovės galimybės aprūpinti Lietuvos įmonę nafta.

„Jukos” antrinė įmonė „Yukos International UK” Amsterdame pasirašė sutartį su Lenkijos bendrove „PKN Orlen” dėl 53,7 proc. Mažeikių įmonės akcijų pardavimo. Sandorio vertė – 1,492 mlrd. JAV dolerių (apie 4 mlrd. litų).

Lenkai taps bendrovės šeimininkais, jei Vyriausybė per mėnesį nepasinaudos pirmenybės teise išpirkti bendrovės akcijas ir Europos Komisija suteiks leidimą pirkti „Mažeikių naftą”. „PKN Orlen” pradės valdyti įmonę, kai jos atstovai bus išrinkti į „Mažeikių naftos” valdymo organus.

„PKN Orlen” duomenimis, valdžia nesinaudos pirmumo teise išpirkti akcijas, o sandoris vėliausiai bus baigtas 2007-ųjų pradžioje.

Rusija prabilo apie blokadą

Iškart po to, kai buvo paskelbta apie „Jukos” sandorį su „PKN Orlen”, Rusija pagrasino Lietuvai blokuoti naftos tiekimą.

Lietuvos naftos perdirbimo gamykla gali sustoti ne vienam mėnesiui, jeigu santykiais su Varšuva nepatenkintas Kremlius įsakys Rusijos firmoms nutraukti naftos tiekimą „Mažeikių naftai”.

„Mes iš tikrųjų net nežinome, kas jie („PKN Orlen”. – Red.) yra”, – teigė Rusijos naftos vamzdynus valdančios „Transneft” viceprezidentas Sergejus Grigorjevas.

„Manau, jie pirmiausia turi aptarti tiekimo klausimus su Rusijos gamintojais ir tiktai po to kreiptis į mus. Mes žinome jų konkurentus – „LUKoil”, TNK-BP ir „Kazmunaigaz”, su kuriais buvome susitikę daugybę kartų. Bet niekada nebuvome susitikę su „PKN Orlen” ar Rusijos gamintojais, kurie pasirengę tiekti jiems naftą”, – sakė jis.

Rusija jau seniai blokavo kitos pretendentės į „Mažeikių naftą” – Kazachstano bendrovės „Kazmunaigaz” naftos tiekimą į Lietuvą.

Ūkio ministro Kęstučio Daukšio teigimu, „PKN Orlen” neturi naftos tiekimo garantijų, tačiau neoficialiai kaip viena naftos tiekėjų yra įvardijama Rusijos naftos bendrovė TNK-BP.

Lemiamas sprendimas – Seime

Kol Lietuva dar nėra priėmusi sprendimo dėl pasinaudojimo pirmumo teise, lenkų ir „Jukos” pasirašyta sutartis dėl „Mažeikių naftos” akcijų yra deponuota Vyriausybės naudai.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas pritars akcijų pirkimo ir pardavimo bei ją lydinčių sutarčių projektams ir sutartys su „PKN Orlen” bus pasirašytos ir įsigalios, visos sutartys, susijusios su ankstesniais „Mažeikių naftos” privatizavimo etapais bus nutrauktos sandorio užbaigimo tarp „PKN Orlen” ir „Jukos” dieną.

Sudarius pirkimo ir pardavimo sutartį, Vyriausybei būtų suteikta teisė reikalauti atšaukti įmonės vadovybės sprendimus, jei šie sprendimai keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vyriausybė turės teisę reikalauti, kad „PKN Orlen” parduotų visas jos turimas „Mažeikių naftos” akcijas, jeigu įmonė dirbs nuostolingai penkerius iš eilės metus arba per 50 proc. lenkų valdomų akcijų įsigis bendrovė, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Jeigu sutartims su „PKN Orlen” pritars Seimas ir jas Vyriausybė pasirašys, Lenkijos bendrovė įsigis maždaug 30,66 proc. įmonės akcijų už 851,829 mln. dolerių (2,2 mlrd. litų).

Vyriausybė galės parduoti lenkams ir likusius 10 proc. įmonės akcijų per ateinančius 5 metus nuo 30,6 proc. akcijų pardavimo dienos. Pardavimo kaina – 278 mln. dolerių (745 mln. litų). Jei Vyriausybė parduotų šias akcijas per 3 metus, kaina būtų dar 6,5 mln. dolerių didesnė.

Konkurencijos tarybos vadovas Rimantas Stanikūnas mano, kad Lenkijos įmonei bus privalu gauti Europos Komisijos leidimą įsigyti Lietuvos bendrovę. Greičiausiai leidimas bus suteiktas.

Žada nemažai investicijų

„PKN Orlen” planuojamai „Mažeikių naftos” investicijų programai ketina išleisti nuo 720 iki 950 mln. dolerių (nuo 1,9 iki 2,5 mlrd. litų) per artimiausius 5 metus.

Jei investicija bus ekonomiškai pagrįsta, lenkai svarstys galimybę statyti polipropileno gamybos bloką.