Vienintelė rinktinė, sauganti sieną ir jūroje

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė namuose Pasieniečio dieną paminės rytoj. Vakar jos atstovai dalyvavo šiai progai skirtose iškilmėse Vilniuje.

Savo profesinės šventės proga Klaipėdos pasieniečiai pakvietė uostamiesčio žurnalistus apžiūrėti jų laivų. Uosto akvatorija paplukdė specifiniu laivu ant oro pagalvės „Christina”, kurį eksploatuoja jau 5 metus. Beje, panašų laivą ketina įsigyti ir latviai.

Esant nemenkam bangavimui laivas „Kihu” kelioms akimirkoms išplukdė žiniasklaidos atstovus į jūrą, idant jie nepamirštų, jog gyvena prie jūros. Vaizdas jūroje, kai laivas šokinėja ant bangos, užhipnotizuoja sunku atsiplėšti nuo jo ir ramiai sėdėti laivo viduje. Žurnalistai, kurie nepaisė griežtų laivo vado perspėjimų ir buvo nuo galvos iki kojų apipilti bangos, jautėsi tarsi gavę jūros palaiminimą. Jūra jiems – puiki atrakcija, o pasieniečiams – kasdienis darbas.

Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR) saugo Lietuvos teritorinius vandenis bei valstybės sienos ruožus su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Latvija (Kuršių mariose ir Kuršių nerijoje), atlieka kontrolę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1999 metų pabaigoje PAR įkurtas Nacionalinis jūros sienos apsaugos koordinavimo centras, bendradarbiaujantis su 9 Baltijos jūros regiono valstybėmis. Taigi PAR pasieniečiai dalyvauja tarptautinės sienos apsaugoje padėdami užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui Baltijos jūros regione.

Pernai jie išaiškino nenustatytų asmenų ketinimą pergabenti nelegalius migrantus į Vakarų Europos šalis prisidengiant laivo įgulos keitimu. Pernai į Lietuvą jie neįleido daugiau kaip tūkstančio užsieniečių. Daugelis jų buvo laivų įgulų nariai, kurių kelionės dokumentai nebuvo pripažinti tinkamais vykti į Lietuvą, asmenys neturėję vizų.

Pernai padaugėjo asmenų, vykstančių per jūrų uoste esančius pasienio kontrolės punktus, nes keltų linijas pradėjo aptarnauti didesni keltai. Palyginti su užpraeitais metais, vykstančių laivų skaičius dėl nepalankių meteorologinių sąlygų bei ekonominių priežasčių 2004-aisiais sumažėjo 10,6 proc., nes sumažėjo laivų, gabenančių naftos produktus per Būtingės naftos terminalą. Šiemet tikimasi panašaus asmenų ir transporto judėjimo srauto.

Pernai vasarą Kuršių nerijoje, Lietuvos ir Rusijos pasienio juostoje pradėtas eksploatuoti naujas stebėjimo bokštas. Įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kuria nuolatos galima stebėti ir teritorinę jūrą. Pradėta eksploatuoti Klaipėdos jūrų uosto įplaukos stebėjimo sistema. Beje, bendradarbiaujant su kariškiais bus kuriama moderni teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistema.

Kapgalio užkardoje baigti laivo „Christina” slipo statybos darbai. Tai specifinis laivas, turintis 7 valdymo elementus, galintis čiuožti ir ledu. Jis dažnai dalyvauja žvejų gelbėjimo bei pasiklydusiųjų paieškos operacijose. Šiam laivui įsigyti po 1,5 mln. Lt skyrė Lietuvos ir Švedijos vyriausybės. Švedai iki šiol kontroliuoja kaip eksploatuojama „Christina” ir teikia konsultacinę pagalbą.

Beje, jau rengiamas projektas statyti naują uosto užkardą, kuri sujungs dvi šiuo metu Klaipėdos uoste esančias Malkų įlankos ir Vitės užkardas.

Valstybės sienos kontrolei Kuršių mariose užtikrinti numatyta įsigyti du šiuolaikinius mažos grimzlės greitaeigius katerius, aprūpintus šiuolaikinėmis radiolokacinėmis priemonėmis. Šiuo metu Kuršių mariose budi laivas „Madeleine”.

Aidas Laivinis

„Vakarų eskpresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.