Kaliningrado filialo „Rosmorport” direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Kaliningrado srities Baltijsko uosto plėtrą, Igoris Dikijus sako, kad Baltijske statomame naujame terminale, skirtame keltams, plukdysiantiems geležinkelio vagonus į Rusijos Federacijos Ust Lugos uostą, ketinama bendradarbiauti su suomiais.
Kaliningradiečiai viliasi, kad jų regionas taps išskirtiniu. Jie tikisi, kad į Kaliningrado 750 metų jubiliejaus iškilmes atvykus Vokietijos, Prancūzijos vadovams bus padaryti tam tikri pareiškimai dėl Kaliningrado srities.
Nauja prieplauka
Danijos kompanijos DFDS valdomos AB „LISCO Baltic Service” (LBS) generalinis direktorius Artūras Gedgaudas, neneigia, jog aptarnauti liniją Baltijskas – Ust Luga pretenduoja ir LBS keltai. Beje, galima sakyti, jog LBS jau užsiėmė šiokias tokias pozicijas Baltijske atidarydama liniją Baltijskas – Klaipėda – Karlshamnas (Švedija), kuria kartą per savaitę kursuoja LBS keltas „LISCO Patria”.
A. Gedgaudas sako, jog LBS kartu su DFDS dvejus metus dirba prie projekto Baltijskas – Ust Luga, kurio kryptys buvo kaitaliojamos. Iš pradžių kalbėta tik apie šiuos du uostus, vėliau dar ketinta į liniją įtraukti Vokietijos uostą. „Mūsų įdirbis dėl šio projekto nemažas. Esame pateikę savo Mukrano tipo keltų dokumentus, kad Rusija, jais remdamasi, galėtų statyti tiltus. Projektas turėjo būti pradėtas įgyvendinti nuo 2006 metų sausio 1 d., tačiau realiai, ko gero, jis bus pradėtas tik kitų metų antroje pusėje. Mes jo laukiame su didele viltimi „,- sakė A. Gedgaudas.
Baltijsko mero Fiodoro Jaroševičiaus teigimu, keltų, galinčių gabenti geležinkelio vagonus, prieplauką ketinama pradėti eksploatuoti kitais metais. Pasak jo, kursuos keltas, galintis paimti 104 geležinkelio vagonus. I. Dikijaus teigimu, šioje linijoje bus dirbama su partneriais iš Suomijos. Jis sakė, jog iš pradžių galvota paleisti savo „Sachalino” tipo keltus, paskui Klaipėdos uosto keltus. Pasak jo, kadangi minėti keltai gana seni, jie neleidžia kurti ateities planų, nutarta ieškoti naujesnių. Terminalo operatoriaus jis neįvardijo. Jis patikino, jog net jeigu linija bus nuostolinga, ją vis tiek ketinama atidaryti, nes ji labai reikalinga.
Beje, sakoma, kad suomiai keltų, kuriuose būtų tokie geležinkelio bėgiai, kaip LBS keltuose „Klaipėda”, „Vilnius”, neturi.
Šešios linijos
Šiuo metu į Baltijską jau plaukia 6 keltai, yra 6 linijos. Šeštoji – LBS. Dvi linijos jungia Kaliningrado sritį su Vokietija, keltai plaukia į Liubeką, Travemiundę. Baltijską jungia linija su Suomijos Helsinkio uostu, su Rusijos Sankt Peterburgu. Pasak I. Dikijaus, pastaroji vidinė linija, kuria plaukia „Rosmorport” keltas „Georg Ots”, gana sėkminga. Pastartuoju metu šis keltas, galintis paimti 600 linijinių metrų krovinio, būna užpildytas transporto priemonėmis 100 proc. (Beje, „LISCO Patria” ima 1600 linijinių metrų krovinio). Tiesa, keleivių šioje linijoje kol kas mažiau.
Beje, prieplauką, prie kurios švartuojamas keltas „Georg Ots”, planuojama pritaikyti konteinerių, metalo krovai. Manoma, kad šioje krantinėje bus galima krauti ir sunkiausius krovinius. Šiuo metu Baltijske rekonstruojamas geležinkelis, sausumos transporto kelias.
Teisinga politika
Pasak I. Dikijaus, transportas, susisiekimo priemonės, turi labai didelę reikšmę, nes sujungia ne tik regionus, bet ir valstybes. Jo manymu, pirmenybę reikėtų teikti jūriniam transportui, kuris yra labiau išvystytas nei kelių, be to, yra civilizuotesnis. Kur kas patogiau kirsti sieną laivu jūroje nei važiuoti sausuma ir stovėti pasienyje kelias valandas eilėje. Plaukdami keltu žmonės laimi daugiau laiko, kelionė komfortiškesnė.
Pasak jo, Rusijos vyriausybės sprendimas plėtoti Baltijske keltų linijas yra sėkmingas. Uosto labai gera geografinė padėtis, tinkamas gylis – galima orientuotis į 12 m gylį.
Be to dinamiškai plėtojamas pats Kaliningrado uostas. Pernai jame buvo pasiekta rekordinė krova – perkrauta apie 14 mln. tonų krovinių. Be abejo, didžiausias krovinių kiekis yra susijęs su naftos produktais. „Rosmorport” pozicija – šis uostas gali būti toliau plėtojamas skiriant nemenką vaidmenį ir ro-ro keltams.
Baltijske daugiausia kraunama mediena ir metalas. Kol kas krovinių čia nedaug. Pasak mero F. Jaroševičiaus, šioje srityje nemažą vaidmenį vaidina Lietuva ir Baltarusija. Geležinkelio tarifų didinimas Lietuvoje labai stipriai atsiliepia ir Baltijske. F. Jaroševičius prisiminė tuos laikus, kai naftos produktai į Baltijską buvo gabenami iš „Mažeikių naftos”. Jo manymu, tada tai buvo naudingiau nei gabenti juos iš Rusijos, nes Lietuva tuo buvo suinteresuota.
Baltijsko mieste 35 tūkst. gyventojų, tarp kurių daug atitarnavusių kariškių, didelis nedarbo lygis. Miesto meras sako, jog verslo plėtros atžvilgiu iškyla problemų. Palyginti su Lietuvos ir Lenkijos uostais, kurie gyvena tarsi kitame pasaulyje, Baltijsko sritis dar to lygio nepasiekė. Meras mano, jog jeigu nebūtų šias šalis ir Rusiją griežtai skiriančių sienų, Baltijske verslo plėtra spartėtų.
Srities statusas
Kaliningrado sritis yra atskirta nuo visos Rusijos Federacijos teritorijos, todėl pastaruoju metu iškyla labai daug klausimų, susijusių su šio regiono statusu. Kyla problemų dėl to, jog Baltijsko gyventojai negali laisvai vykti į Rusijos Federacijos teritoriją. Visiems aišku, kad kaimyninės šalys turi kurti bendrus projektus, supaprastinti krovinių judėjimą.
Baltijskas ir toliau lieka riboto lankymo užsienio turistams zona. Į terminalą, kuriame švartuojama „LISCO Patria”, pasak I. Dikijaus, turintieji bilietus į keltą gali įvažiuoti laisvai nustatytu maršrutu.
Aukšto rango Rusijos pasienietis, nenorėjęs būti įvardintas, teigė, jog tam, kad laisvai būtų galima lankytis Baltijske, reikia turėti tik asmens dokumentus ir Rusijos Federacijos vizą. Pasak jo, tinka ir viza į Kaliningrado sritį.
Karinio jūrų laivyno atstovas, taip pat nenorėjęs prisistatyti, patikino, kad Baltijskas nėra uždaras miestas, tik jo lankymas reglamentuotas užsienio turistams. Tačiau tereikia Kaliningrade pateikti paraišką Federalinei saugumo tarnybai ir gauti leidimą įvažiuoti. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai gali įvažiuoti tik parodydami savo pasus.
Pasak aukšto rango karininko, kasmet vasarą Baltijską aplanko iki 10 tūkst. užsienio turistų iš Lenkijos, Vokietijos. Įleidžiamos ne tik turistų grupės, gali atvykti ir pavieniai asmenys.
Paklaustas, ar linijos Baltijskas – Klaipėda – Karlshamnas keleivi taip pat nebus išleisti, pašnekovas atsakė, jog šiai linijai taikomas kitas režimas, yra pasirašyti tam tikri susitarimai – kroviniai ir keleiviai, kurie vyksta ta linija, gali judėti laisvai. „Kariškiai nėra atsakingi už šią liniją, tai pasieniečių reikalas. Baltijskas niekada nebuvo uždaras miestas”,- sakė Baltijsko karinės jūrų bazės atstovas.
Beje, žurnalistai pabandė išlipti Baltijske iš „LISCO Patria” ir su kliūtimis nesusidūrė, tik buvo patikrinti jų pasai.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”