Punios girininkija įsikūrusi Alytaus rajono šiaurinėje dalyje. Jai priklauso tik vienas miškas – 2 tūkst. 760 hektarų Punios šilas, iš visų pusių supamas Nemuno ir tik apie 2,2 km pamiškės besiribojantis su laukais.
Didžiausią girininkijos teritoriją – 39,4 proc. – užima pušynai, 37 proc. čia augančių medžių sudaro eglės. Keturis kartus mažiau beržynų. Dar rečiau juodalksnynų ir ąžuolynų. Liepynų, drebulynų, skroblynų, uosynų ir baltalksnynų itin mažai – tik 0,1-1,8 proc. visų medynų.
Medynams yra nuo 47-erių iki 186-erių metų, o vidutinis jų amžius – 90 metų.
Miškotvarkininkų duomenimis, beveik du trečdalius miško, daugiau kaip 60 proc., užima brandūs ir perbrendę medynai.
Iš elninių žvėrių Punios šile nuolat gyvena taurieji elniai, danieliai ir stirnos. Briedžių užklysta tik retkarčiais. Pavyzdžiui, taurieji elniai į Punios šilą buvo atvežti 1956 metais iš Rusijos Voronežo srities Usmanės rezervato. Iš 12-os žvėrių šeši krito. Iš likusiųjų susidarė dabartinė populiacija.
Pernai tauriųjų elnių 1000-yje hektarų Punios šilo buvo 42,7 vieneto (o, pavyzdžiui, 2001-aisiais – 19,9 vieneto).
Nuo 2001 metų gausėja ir kitų čia nuolat gyvenančių elninių žvėrių – danielių. Pernai 1000-yje hektarų jų suskaičiuota 26,8, prieš ketverius metus – 13,4 vieneto.
2005-aisiais stirnų 1000-yje hektarų Punios šilo buvo 22,8, 2001-aisiais – 18,5 vieneto. Tačiau 2004-aisiais stirnų šiame plote rasta 31 vienetas, o 2003-iaisiais – net 33,4 vieneto.
Elninių žvėrių reikia mažinti
Nagrinėjant želdinių pažeidimų priklausomybę nuo elninių žvėrių tankio pagal Kanopinių žvėrių neigiamo poveikio miško želdiniams, žėliniams ir medynams vertinimo metodiką, analizuotas trejų metų elninių žvėrių poveikis Punios šilui.
Nustatyta, kad šie žvėrys šile pažeidė nuo 41,7 proc. iki 58,9 proc. medžių – nuskabė ūglius, nulaužė kamienus. Šie rodikliai priklauso tai poveikio grupei, kai elninių žvėrių reikia mažinti. Beje, minėtų pažeidimų daugėja proporcingai žvėrių tankiui.
Pastarųjų dvejų metų duomenimis, tauriųjų elnių bandos struktūra yra tik vidutinė. Vidutinis lyčių santykis: 1 patinas tenka 3,2 patelės. Patinų trūksta. Toks lyčių santykis atitinka mėsinės krypties, o ne trofėjinės medžioklės principus.
Kita vertus, Punios šilo taurieji elniai nuo seno garsėja gerais ragais. Per visą jų populiacijos gyvavimo laikotarpį 43-jų sumedžiotų šių žvėrių ragai įvertinti medaliais.
Reguliuojant elninių žvėrių Punios šile skaičių, pagrindinė rūšis turėtų būti taurusis elnias, šalutinė – danielius, antraeilė šalutinė – stirna.
Kaip šile saugomi miško želdiniai?
Punios girininkijoje, kaip ir kitose Alytaus miškų urėdijos girininkijose, miško želdiniai ir žėliniai saugomi įvairiomis priemonėmis. Pirmiausia – mechaninėmis: tvoromis, individualiomis apsaugos priemonėmis (plastikiniais gaubtais, lipniąja juosta, vielos tinkleliu). Taip pat naudojamos cheminės priemonės (repelentai), kuriais apdorojami spygliuočių želdiniai.
Dabar Punios šile nuo žvėrių saugoma 83 proc. visų per pastarąjį dešimtmetį atkurtų želdinių. O nuo 1992-ųjų iki šiol šile atsodinta 182 hektarai želdinių, daugiausia eglių, pušų, pušų ir eglių sodinukų.
Nuo 1995 metų miško želdiniai pradėti tverti lentinėmis tvoromis, siekiančiomis 2 metrus aukščio. Bet jas dažnai išverčia vėjas. Tad kasmet net kelis kartus per metus jas tekdavo taisyti. 2004-aisiais beveik visos lentų tvoros buvo išardytos. Šiuo metu išliko aptverta tik 3 hektarai maumedžių želdinių.
Prieš šešerius metus šilo želdinių apsaugai nuo elninių žvėrių poveikio imta naudoti vielos tinklo tvoras. Iki šiol Punios šile tokia tvora saugoma maždaug 40 hektarų miško kultūrų.
Be plastikinių gaubtų, nuo 2003 metų pradėta naudoti lipnioji armuota juosta ir vielos tinklelio apsaugos.
Plastikiniais gaubtais šile saugomi 44 hektarai, lipniąja armuota juosta arba vielos tinkleliu – beveik 68 hektarai želdinių.
Repelentai Punios šilo želdinių apsaugai pernai nenaudoti, o 2004-aisiais jais nuteptas 39 hektarų sodinukų plotas.