Paslaugų sektorius kainas didina greičiau negu atlyginimus

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į šalį plūstelėjo užsienio turistai, o dėl išaugusios maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų paklausos ėmė kurtis nauji viešbučiai ir restoranai, kartu išaugo šių įmonių apyvartos. Pastaraisiais metais viešbučiai tapo perspektyvia ūkio šaka, žymiai padidėjo investicijos į šį verslą.

Bet viešbučių ir restoranų sektorių bendrovės, net ir sulaukdamos daugiau klientų bei turėdamos mokesčių lengvatų, nevengia slėpti pajamų. Statistikos departamento duomenimis, šiame šalies ūkio sektoriuje neapskaitoma apie penktadalis visų pajamų, todėl neatsitiktinai Kauno apskrities mokesčių inspekcija ypač domisi ir, be abejo, ateityje daug dėmesio skirs šiai veiklos sričiai.

Įtartinas kainų ir atlyginimų santykis

Augant pardavimams, viešbučių ir restoranų ekonominėje veikloje nepakankamai didėja sumokami mokesčiai bei vienam darbuotojui sukuriama pridėtinė vertė. Vidutinis darbo užmokestis šioje ekonominėje veikloje yra mažiausias tarp visų ūkio šakų, dažniausiai nesiekiantis patvirtintos mėnesio minimalios algos. Tai aiškinama puse etato dirbančiųjų skaičiumi, nevisa darbo diena, veiklos sezoniškumu – viešbučiai žiemą būna pustuščiai, svečių padaugėja tik vasaros mėnesiais. O darbuotojai, dažniausiai gaudami arbatpinigių iš klientų, nesiskundžia ir sutinka dirbti už labai mažus atlyginimus (250-500 Lt).

Sezoniškumas, nevisa darbo diena būdinga ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių viešbučių bei restoranų tinklui, tačiau, lyginant paslaugų kainas, jų skirtumas tikrai nėra didelis, o kartais lietuviški įkainiai net ir didesni. Pvz., Vokietijoje 4 žvaigždučių klasės viešbučių paros kainos svyruoja nuo 260 iki 700 litų, o Kaune tokios pat kvalifikacijos viešbučiuose – nuo 320 iki 880 litų. Galima net neabejoti, jog darbuotojų atlyginimai ten tikrai didesni nei 500 litų.

Sąlygos palankios

Šalies viešbučių ir restoranų verslo įmones vienija Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Šios asociacijos valdybos narių dėka nuo 2003 metų apgyvendinimo paslaugas teikiančioms klasifikuotoms įmonėms yra taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, tuo tarpu viešbučiai, kurie nėra klasifikuoti, privalo taikyti 18 proc. PVM tarifą. Priėmus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, mažmeninė prekyba alkoholiu tapo žymiai liberalesnė, restoranai gali patys įsivežti alkoholinių gėrimų iš Europos Sąjungos šalių ir juos parduoti.

Verslo rodikliai neatitinka plėtros

Kauno apskrityje 2006 metų pradžioje viešbučių ir restoranų veiklą vykdė 1288 mokesčių mokėtojai, iš jų 21 klasifikuotas viešbutis, motelis ir svečių namai. Aukščiausią keturių žvaigždučių klasifikacijos klasę turėjo 6 viešbučiai; trijų žvaigždučių – taip pat 6, dviejų – 4 viešbučiai ir 3 moteliai.

Dėl didėjančio užsienio turistų srauto 2005 metais išaugo Kauno apskrities viešbučių ir restoranų ekonominės veiklos įmonių apyvartos ir dirbančiųjų skaičius, tačiau sumokamų mokesčių augimo tempai atsiliko nuo kitų ūkio šakų. Kauno apskrities viešbučių ir restoranų ekonomine veikla užsiimantys mokesčių mokėtojai 2005 metais sumokėjo 15 milijonų 876 tūkstančius litų mokesčių, tai 3 milijonais 274 tūkstančiais litų (26 proc.) daugiau nei 2004 metais (visose ūkio šakose augimas – 28 proc.). Sumokėtas gyventojų pajamų mokestis šioje veikloje praėjusiais metais, palyginti su 2004 m., padidėjo 43,3 proc. dėl išaugusio darbuotojų skaičiaus ir didėjančio vidutinio darbo užmokesčio.

Viešbučių bei restoranų ekonominės veiklos indėlis į Kauno apskrities visų įmonių sukurtą pridedamąją vertę yra mažas. PVM deklaracijų duomenimis, viešbučių ir restoranų sektoriaus 2005 metais sukurta pridėtinė vertė sudarė tik 0,6 proc. apskrities pridėtinėje vertėje, sumokėti mokesčiai – taip pat 0,6 proc. visos apskrities mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų sumos.

Inspekcija skiria daug dėmesio

Siekiant sumažinti oficialiai neapskaitytą ekonomikos dalį viešbučių ir restoranų veikloje, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ne tik nuolat kontroliuoja jų veiklą, bet ir atlieka prevencinį darbą. Pernai apskrities visuomeninio maitinimo įmonėse, viešbučiuose, restoranuose, baruose ir kitose šios ekonominės veiklos įmonėse buvo atlikta 7 kompleksiniai ir teminiai mokestiniai patikrinimai, 16 mokestinių tyrimų, dėl mokamų mažų algų išsiųsta 150 įspėjamųjų laiškų, pasikalbėta su 23 įmonių vadovais. Taip pat atlikti 58 operatyvūs patikrinimai, jų metu surašyti 9 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), 2 alkoholio ir tabako įstatymų pažeidimų protokolai.

Kontroliuojant šį sektorių, per pirmąjį šių metų ketvirtį Kauno apskrities VMI atliko 41 operatyvų patikrinimą, buvo surašyta 12 ATPK protokolų, išsiųsti 85 įspėjamieji laiškai dėl mokamų mažų atlyginimų, surengta 35 pokalbiai su įmonių vadovais ir savininkais. Pokalbių su vadovais metu buvo aiškinamasi, kodėl yra mokami sąlyginai nedideli atlyginimai, įmonių vadovai informuojami apie tokių pažeidimų, kaip nelegalus darbas ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, nustatymui skiriamą kontroliuojančių institucijų dėmesį, galimas pasekmes.

Verslas turi rezervų didinti atlyginimus

Aktyviau kontroliuojant šį sektorių, apskrityje pagerėjo šios ūkio šakos rodikliai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, apskrities viešbučių bei restoranų ekonominėje veikloje sumokėta 317 tūkst. litų, arba 31 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio, vidutinis 1 darbuotojo mėnesio darbo užmokestis šakoje padidėjo 13 proc., pridėtinė vertė išaugo 32 procentais.

Kontroliuotos įmonės šių metų pirmąjį ketvirtį gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 27 tūkstančiais litų, arba 10 proc., daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, vidutinis 1 darbuotojo darbo užmokestis šiose įmonėse išaugo 15 proc. ir pasiekė 821 litą, pridėtinė vertė padidėjo 98 procentais.

Viešbučių ir restoranų ekonominės veiklos įmonių kontrolė įtraukta į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priemonių prieš oficialiai neapskaitytą ekonomiką ir mokesčių vengimą 2006 metų planą, todėl šiais metais ir toliau bus taikomos kontrolės priemonės toms įmonėms, kurių vidutinio darbo užmokesčio, sukuriamos pridėtinės vertės bei kiti rodikliai žymiai atsilieka nuo šios ekonominės veiklos kitų įmonių rodiklių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.