Ar kertant važiuojamąją dalį leidžiama dviračiu važiuoti pėsčiųjų perėja ir kaip tokiu atveju turi elgtis vairuotojai?
Atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia išsiaiškinkime, ar dviračiu leidžiama važiuoti pėsčiųjų perėja.
Leidžiama važiuoti
KET tiesioginio draudimo nėra. Tačiau 104 punkte nurodoma, kur važiuoti leidžiama:
„104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu dviračio ar mopedo vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems”.
Šiame punkte nurodomos tik tos vietos, kur važiuoti leidžiama. Visai logiška manyti, kad važiuoti kitur, taip pat ir pėsčiųjų perėjomis, draudžiama.
Tokiam teiginiui kas nors galėtų ir paprieštarauti. Juk 104 punkte kalbama apie važiavimą dviračiu keliais, o ne pervažiavimą į kitą jų pusę. Juo labiau kad KET 105 punkte teigiama:
„105. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamasis dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms”. Vadinasi, jei eismas nėra intensyvus, pervažiuojant į kitą kelio pusę nulipti nuo dviračio nebūtina.
Perėja
Tad gal leidžiama pervažiuoti į kitą kelio pusę ir važiuojant pėsčiųjų perėja? Atsakyti į šį klausimą gali padėti KET 31 punktas:
„31. Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja” ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja”. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jei jų nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią”.
Atkreipkite dėmesį: pėsčiųjų perėja yra perėjimo, o ne pervažiavimo per kelią vieta. Vadovaudamiesi logika ir protingumo principu turime pripažinti, kad perėja skirta tik eiti pėstiesiems. Vadinasi, dviratininkams kirsti važiuojamąją dalį važiuojant perėja neleidžiama.
Reglamentas
Kaip vis dėlto reikėtų elgtis vairuotojams, jei dviratininkas nenulipa nuo dviračio ir važiuoja pėsčiųjų perėja? Prisiminkime KET 75 punktą:
„75. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o vienos eismo juostos keliuose kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.”
Matome, kad KET įpareigoja vairuotoją pėsčiųjų perėjoje praleisti tik pėsčiuosius. Apie dviratininkus net negali būti užsimenama, nes taisyklės sudaromos laikantis prielaidos, kad jų bus paisoma. Taigi dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio ir eiti per perėją vesdamasis dviratį. Dviratį besivedantis asmuo yra laikomas pėsčiuoju ir turi visas pėstiesiems pėsčiųjų perėjoje galiojančias privilegijas.
Važiuojantis per kelią pėsčiųjų perėja dviratininkas pažeidžia KET reikalavimus ir todėl sukuria KET nenumatytą situaciją. Tokiu atveju KET praleisti dviratininko neįpareigoja, bet tai anaiptol nereiškia, kad vairuotojas neprivalo siekti išvengti eismo nelaimės.