Apsvaigimas – reliatyvi sąvoka

Neseniai Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu Nr. 512 panaikino dešimtį metų galiojusią „Vairuotojų neblaivumo nustatymo tvarką” ir įvedė naujas „Vairuojančių, dirbančių ir teisėtvarką pažeidžiančių asmenų neblaivumo kontrolės taisykles”.

Šiomis taisyklėmis turės vadovautis eismo priežiūros, darbo saugos ir teisėtvarkos pareigūnai. Naujasis pavadinimas logiškesnis, nes neblaivumas užtraukia atsakomybę būtent tik vairuojant, dirbant arba nusikalstamos veikos metu.

Painiava

Tačiau čia kyla tam tikras niuansas. Šios taisyklės skirtos policijos pareigūnams bei darbdaviams, tačiau anaiptol ne „specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turintiems visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru” – vadinamiesiems medicinos specialistams. Taigi būtent jiems pirmiausia ir teks kamuotis nuo niekaip neištaisomos senosios „tvarkos” painiavos.

Iš naujųjų Taisyklių išbraukta galimybė vilkinti patikrinimą, kai įtariamas neblaivus vairuotojas vengia pūsti į alkoholio matuoklį, reikalaudamas medicininės apžiūros, kraujo tyrimo. Atsisakantiesiems pasitikrinti matuokliu iš karto bus surašomas protokolas pagal ATPK 126 str. 3 dalį. Už tai numatyta tokia pati nuobauda kaip už sunkų girtumą vairuojant, nebent gana blaivus užsispyrėlis tuoj pat spėtų į artimiausią bet kokios rūšies asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas turintį teisę atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti medicinos specialistą. Neturint policijos siuntimo jam teks pačiam rašyti motyvuotą prašymą, išdėstyti visas konflikto su policija aplinkybes, nes medicininė apžiūra atliekama ne bet kam ir ne bet kada, o tik užginčijant pareigūno įtarimą, sukėlus žalą sveikatai arba turtui bei padarius nusikalstamą (gresint administracinei, civilinei arba baudžiamajai bylai). Medicininė apžiūra turi būti atliekama ir prieš paimant kraują arba šlapimą nustatyti narkotikams arba alkoholio koncentracijai kraujyje.

Neaiškumai bei dviprasmybės

Dar vienas pliusas: naujosios Taisyklės perpus trumpesnės už senąją Tvarką. Vis dėlto jos taptų kur kas aiškesnės, jeigu būtų bent jau kita tiek sutrumpintos.

Pavyzdžiui, IV, VII ir IX dalyse tris kartus kartojama tas pats per tą patį: kas turi būti išvardyta siuntime medicininei apžiūrai, įskaitant tikslų atvesdinimo į medicininę įstaigą laiką. Medicinos specialistas medicininės apžiūros aktą rašys trimis egzemplioriais: pirmą pasiims lydintis pareigūnas, antrasis kartu su siuntimu bus paliekamas įstaigoje, o trečias turės būti įteiktas apžiūrėtajam. Deja, Taisyklėse nepaminėta itin svarbi aplinkybė – kas ir kur turi užregistruoti tikslų pažeidimo – neblaivaus asmens vairavimo, buvimo darbe ar nusikalstamos veikos – laiką. Sustabdytas, nušalintas ar sulaikytas asmuo nebevairuoja, nebedirba ir nebenusikalsta. Laikas eina, alkoholio koncentracija mažėja, ir gali mažėti net iki 0,3 promilės per valandą.

I dalyje (bendrose nuostatose) iš senosios Tvarkos perrašytos

sąvokos „alkoholis”, „apsvaigimas”, „biologinės organizmo terpės”, „girtumas”, „neblaivumas”. Per 10 metų apsipratome su jomis ir nebepastebime prieštaravimų. Alkoholio kiekio nustatymas iškvepiamame ore net nebuvo minimas. Dabar šis svarbus papildymas įterptas į nemokšišką kontekstą: „Neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą”.

Iš teksto reikėtų suprasti, kad neblaivumas yra apsvaigimo būsena, tačiau ne kiekviena, o tik kai alkoholio koncentracija didesnė nei tolesniame punkte minimos antžeminio bei vandens transporto vairuotojams leidžiamos 0,4 promilės iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose. Galima būtų pridurti dar ir ašaras bei smegenų skystį, tačiau dažniausiai tikrinamas iškvepiamas oras. Kraujas imamas rečiau, o „terliotis” su šlapimu medicinos specialistai apskritai nelinkę… Tačiau bent jau policijos pareigūnams derėtų žinoti, kad alkoholio koncentracija prietaiso kameroje gerokai skiriasi nuo koncentracijos kraujyje. Įpučiamame į tikrintuvą ore alkoholio koncentracija gali būti iki 30 proc. mažesnė. Šlapimo pūslėje alkoholio koncentracija gali skirtis dar labiau. Smegenis skalauja kraujas, o ne šlapimas, nelygu skystis skysčiui. Alkoholio koncentracija šlapime nerodo kraujo švarumo arba užterštumo tikrinimo metu. Tad kuri iš šių „koncentracijų” turėtų būti kaip etalonas? Kada galima taikyti įstatymą? Ar galima bus bausti tikrinamąjį, jeigu alkoholio koncentracija, tarkim, šlapime bus didesnė už normą, o išpučiamame ore – ne? Niuansų daug.

„Apsvaigimas”

Girtumas yra apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau medicininės apžiūros metu dažnai nenustatoma jokių apsvaigimo požymių net esant didesnei svaigalų koncentracijai. Tai priklauso nuo organizmo atsparumo, patirto streso, alkoholio koncentracijos mažėjimo („atoslūgio”). Kai kuriems asmenims apsvaigimas pasireiškia ir nepasiekus 0,4 promilės (dėl smegenų jautrumo, alkoholio koncentracijos didėjimo).

Apsvaigimo būsena greitai keičiasi ne tik nuo alkoholio koncentracijos, bet ir nuo situacijos, todėl griežtos ribos tarp lengvo, vidutinio ir sunkaus girtumo nėra. Europos šalyse nėra to sovietinio relikto – skirstymo į tris laipsnius. Girtumas (apsvaigimas) yra psichologinė arba medicininė sąvoka (intoksikacija), o neblaivumas – juridinė norma – kiekvienoje šalyje skirtinga.

Neblaivumas yra alkoholio ribojimo arba narkotikų draudimo pažeidimas, kuris gali apimti ir sukelti, bet toli gražu ne visada apima ir sukelia apsvaigimą, intoksikaciją, funkcijų bei reakcijos sutrikimą.

Narkotikai

Apsvaigimą nuo narkotikų nustatyti sunkiau, kadangi jis pasireiškia labai skirtingai. Vieni narkotikai atpalaiduoja, kiti migdo, dar kiti tonizuoja, veikia kaip dopingas.

Praktiškai medikai tik paima šlapimą, o teismo toksikologijos laboratorijos specialistai nustato narkotikų buvimą jame, t.y. tik pavartojimo faktą, kuris nepaminėtas nei Kelių eismo taisyklėse, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Spraga? Šia proga kartu su alkoholio tikrintuvu galima buvo įteisinti vadinamuosius šlapimo rapidtestus, kurie parodo, ar įtariamasis atsidūrė prie vairo, darbe ar nusikaltimo vietoje dar neišsivalęs nuo apsvaigimo.

Vilkinimas

Naujasis Vyriausybės nutarimas vėl viską sujaukė. Priėmė Taisykles ir panaikino Tvarką su visa medicininės apžiūros procedūra, 2 punktu įpareigodama Sveikatos apsaugos ministeriją iki nutarimo įsigaliojimo (liepos 1 d.) suderinti medicininės apžiūros ir policijai skirtą bendrą asmens būsenos įvertinimo metodiką.

Tačiau vargu ar tai bus įvykdyta. Dokumento pabaigoje skaitome: „Šis nutarimas, išskyrus 2 punktą, įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 dienos. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS”.

Kiek teks laukti? Esu tikras, neterminuotai ilgai. Nors dar 1992-aisiais ministerija buvo įpareigota nustatyti medicininės apžiūros įkainius. Jų nėra iki šiol. Nėra ir pačios apžiūros, biologinių terpių paėmimo, saugojimo ir gabenimo į teismo chemijos laboratoriją tvarkos.

Pagrindas nerimauti yra: pavyzdžiui, įsigaliojus 1996 metais priimtai Tvarkai, tik po 4 metų buvo patvirtinti išsamūs medicininės apžiūros blankai. Užtatai dabar Teismo psichiatrijos tarnyba gauna perpus mažiau vairuotojų administracinių bylų su atmestinai ir neatsakingai užpildytais medicininės apžiūros aktais. Tai tik procentas nuo kasmet medicinos specialistų atliekamų 20 tūkst. tokių patikrinimų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.